kraštóvaizdis, landšãftas, emociškai suvokiamas, dažniausiai regimas arba nupieštas Žemės paviršiaus aplinkos vaizdas. Kraštovaizdžio (peizažo) sąvoka vartojama dailėtyroje, architektūrologijoje, t. p. kraštovaizdžio architektūroje, teritorijų planavime. Pagal kraštovaizdžio suvokimo dėsningumus skiriami įvairūs taksonominių pakopų jo vizualinės struktūros erdviniai vienetai (videotopai, vizualinės erdvės ir kita), analizuojamos kraštovaizdžio suvokimo sąlygos ir svarbiausi tiesiogiai suvokiamą kraštovaizdžio erdvinę struktūrą formuojantys elementai.
2271