kratonas

kratònas (gr. kratos – jėga, tvirtumas), didelė, tektoniškai stabili ir mažai kintanti Žemės plutos dalis; stambi tektoninių plokščių ir dabartinių žemynų struktūra. Kratonai ilgą laiką nepasižymi aktyviais giluminiais procesais (kalnodara, vulkanizmu, stipriais žemės drebėjimais). Kratoną sudaro skydai ir platformos. Skyduose Žemės paviršiuje atsidengia sena archėjinė ir proterozojinė pluta: denuduotų kalnynų vietoje likusios kristalinių metamorfinių ir magminių uolienų storymės. Joms būdingi lūžiai ir skalūnavimo (plyšiuotumo) juostos. Platformose kristalines uolienas dengia nuosėdos ir nuosėdinės uolienos. Kratonai užima daugiau kaip 50 % sausumos ploto ir sudaro dabartinių žemynų branduolius. Didžiausi kratonai: Amazonijos (Pietų Amerikoje), Slave (Šiaurės Amerikoje), Yilgarno, Pilbaros (Australijoje), Sibiro, arba Angarijos, Rytų Europos (Eurazijoje), Kaapvaalio, Zimbabvės (Afrikoje). Kitais duomenimis, kratonai atitinka senųjų platformų sąvoką.