kraũjas (sanguis, haema), skystas jungiamasis audinys, cirkuliuojantis žmogaus ir gyvūnų kraujotakos sistemoje. Kraujas su limfa ir audinių skysčiu sudaro vidinę organizmo terpę. Žmogaus ir stuburinių gyvūnų kraujas yra specifinio kvapo, raudonas (dėl eritrocituose esančio hemoglobino), sūrokas (dėl natrio chlorido ir kitų druskų), klampus (dėl baltymų ir forminių elementų), jo pH – 7–7,8. Kai kraujo eritrocitai plaučiuose prisijungia deguonį, kraujas tampa skaisčiai raudonas ir vadinamas arteriniu. Audiniuose atidavęs deguonį ir paėmęs anglies dioksidą kraujas tampa tamsiai raudonas ir vadinamas veniniu. Arterijomis teka arterinis, venomis – veninis kraujas, o mažajame kraujo apytakos rate yra atvirkščiai (plaučių arterijomis teka veninis, venomis – arterinis kraujas).
Žmogaus kraujas
Žmogaus kraujas sudaro apie 7 % kūno masės (apie 5 l). Kraujas susideda iš skystos kraujo plazmos ir joje esančių trijų rūšių forminių elementų (eritrocitų, leukocitų, trombocitų). Kraujo plazma sudaro apie 55–60 %, forminiai elementai – apie 40–45 % kraujo tūrio. Žmogaus kraujas būna 4 pagrindinių grupių, turi teigiamą arba neigiamą rezus faktorių. Kraujo gamyba vadinama kraujodara, tekėjimas kraujagyslėmis ir širdies ertmėmis – kraujotaka. Tekėdamas kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, tai vadinama kraujospūdžiu. Kraujo funkcijos: pernešimo (į audinius neša deguonį, maisto medžiagas ir iš jų išneša anglies dioksidą, apykaitos produktus, su krauju po organizmą cirkuliuoja hormonai, fermentai, antikūnai ir kita), homeostazės palaikymo (reguliuoja pH, vandens ir elektrolitų pusiausvyrą, kūno temperatūrą), apsauginė (hemostazės sistema saugo nuo nukraujavimo, imuninė sistema – nuo svetimų medžiagų, infekcijų, navikų susidarymo).
žmogaus kraujo ląstelės: 1 – kraujagyslė, 2 – leukocitai, 3 – trombocitai, 4 – eritrocitai
Tyrimais nustatomi kraujo kiekio ir sudėties (forminių elementų, hemoglobino kiekio, eritrocitų nusėdimo greičio, baltymų, elektrolitų, hormonų ir kita) pakitimai rodo organizmo funkcijų sutrikimus, padeda diagnozuoti ligas. Dažniausios kraujo ligos – hemofilija, leukemija, mažakraujystė.
Gyvūnų kraujas
Kai kurie bestuburiai, pvz., duobagyviai, turi su išore susisiekiančių kanalų sistemą, kurioje cirkuliuoja bespalvis skystis – hidrolimfa (jos sudėtis panaši į aplinkos skysčių). Dygiaodžių hidrolimfoje yra baltymų, ji kreša. Atvirą kraujotakos sistemą turinčių gyvūnų (pvz., nariuotakojų, moliuskų) organizme cirkuliuoja hemolimfa. Joje yra ištirpusių medžiagų, nuo kurių priklauso hemolimfos spalva: varis suteikia melsvą spalvą, geležis – raudoną.
2064