Kražių herbas

Kražiai

Krãžiai, miestelis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į vakarus nuo Kelmės; seniūnijos ir parapijos centras. 570 gyventojų (2018). Per Kražius teka Kražantė. Plentai į Kelmę, Nemakščius, Kaltinėnus, Karklėnus, Užventį. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Paštas, ambulatorija, gimnazija (1944–2006 vidurinė mokykla), kultūros centras, biblioteka (1937). Kražių kraštotyros muziejus (1988). Kražių jėzuitų kolegijoje mokytojavo M. K. Sarbievijus, A. Kojalavičius‑Vijūkas, M. Valančius, mokėsi D. Poška, S. Stanevičius, L. A. Jucevičius, A. ir J. Juškos. Miestelio šiauriniame pakraštyje yra Kražių Medžiokalnio draustinis, 0,5 km į pietus nuo Kražių – gamtos paminklas – Greitiškės ąžuolas.

Architektūra

kolegijos pastatas Kražiuose (manoma, 1693)

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia Kražiuose (pradėta 1757, architektas T. Žebrauskas, baigė amatininkas Treceris)

Šv. Roko koplyčia Kražiuose (19 a. vidurys)

Miestelio planas mišrus. Yra 3 aikštės. Sakralinių pastatų ansamblis: vėlyvojo baroko Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (pradėta 1757, architektas T. Žebrauskas, baigė amatininkas Treceris), šventoriaus tvora su vartais (18 a. vidurys), akmens mūro Šv. Roko koplyčia (19 a. vidurys). Bažnyčioje yra vertingas barokinis altorius su skulptūromis (18 a. 2 pusė), paveikslo Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų aptaisas, ornamentuotas kryžius, medinis suolas (visi 19 a.), koplyčioje – paveikslas Šv. Jurgis (18 a. 2 pusė), medinė Jono Nepomuko skulptūra (19 a.). Renesansinis dviaukštis kolegijos pastatas (bursa; manoma, pastatyta 1693).

2271

Istorija

Kražių žemė minima 1253, gyvenvietė – 1385, pilis – 1394, valsčius – 1410. 1416 pastatyta bažnyčia. Nuo 1480 Kražiai vadinti miesteliu. Yra 1529–67 neprivilegijuotų Lietuvos miestų sąrašuose. 16 a. viduryje įsteigta pradžios mokykla. Nuo 15 a. pradžios iki 1556 Kražius valdė Kęsgailos, po 1559 atiteko Radviloms. Mikalojus Radvila Juodasis 1565 pastatydino mūrinę pilį. Nuo 1566 iki 16 a. pabaigoe Kražiuose rinkdavosi Žemaičių bajorų seimeliai. 1570–1740 veikė kunigų seminarija (iškelta į Varnius). 17 a. pradžioje Kražiai tapo kontrreformacijos židiniu; 1607 įsikūrė jėzuitų, 1639 – benediktinių (1757–63 pastatyta bažnyčia, dėl jos 1893 įvyko Kražių skerdynės), 1758 – marijavičių vienuolynas. 1614 įsteigta jėzuitų Kražių kolegija turėjo didelę biblioteką (Kražių kolegijos biblioteka); 17–18 a. veikė mokyklos teatras (pastatyta apie 30 vaidinimų). 17 a. viduryje ir 18 a. pradžioje Kražiai nukentėjo per karus. 1765 buvo 64 smuklės, 1790 – 160 sodybų. 1780 miestelis gavo 2 turgų ir 3 prekymečių privilegiją. 1780, 1807, 1845 ir 1847 degė. Nuo 19 a. pradžios iki 1950 buvo valsčiaus, vėliau – apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1817 kolegija pertvarkyta į pasaulietinę gimnaziją; 1823 joje veikė anticarinė moksleivių organizacija Juodieji broliai. 1844 gimnaziją perkėlus į Kauną Kražiai neteko buvusios reikšmės. 1863 vikaras V. Dembskis organizavo sukilėlius apylinkėse, Kražių bažnyčioje skaitė sukilėlių manifestą, ragino dėtis prie sukilėlių, nepaklusti Rusijos valdžiai. Draudžiamąją lietuvių spaudą Kražių apylinkėse platino V. Čižauskas ir kiti knygnešiai. 1941 07–09 Kuprės miške ir Pamedžiokalnio kaime vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudyta apie 350 Kražių žydų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanai. 1993 patvirtintas Kražių herbas. 1841 buvo 502, 1897 – 1761, 1923 – 1603, 1959 – 972, 1970 – 927, 1979 – 959, 1989 – 896, 2001 – 784, 2011 – 603 gyventojai.

A. Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistinis paveldas ir jo vertybės t. 3 kn. 1 Vilnius 2004.

972

1182

2808

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką