kredtas (lot. credit – jis tiki), pinigų ir prekių skolinimas; paskola. Kreditas reiškia piniginius santykius, susijusius su įmonių, organizacijų, fizinių asmenų laikinai laisvų lėšų kaupimu ir teikimu grąžintinumo sąlygomis ir už tam tikrą atlygį – palūkanas.
Kredito pagrindas ir įforminimas
Kredito pagrindas – ekonominiai ir teisiniai santykiai, kurių subjektai yra ūkinį savarankiškumą turintys fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės, tarptautinės organizacijos. Kreditas neatsiejamas nuo pasitikėjimo, kurį vienas asmuo (skolintojas, arba kreditorius) pareiškia kitam asmeniui (skolininkui, arba debitoriui).
Kreditas įforminamas konkrečiu sandoriu nurodant skolinimo objektą, terminą, atlygį. Pasibaigus sutartam skolinimo terminui arba tam tikromis aplinkybėmis (pvz., kai skolininkas nesilaiko sutartyje nustatytų sąlygų) skolintojui pareikalavus paskola turi būti grąžinta su apibrėžta ekonomine nauda skolintojui.
Kredito būtinumas ir reikšmė
Kredito būtinumas atsiranda, kai fizinių asmenų, įmonių, vyriausybės ir savivaldybių gaunamos pajamos ir daromos išlaidos ne visada būna tuo pačiu metu ir jų sumos ne visada sutampa. Kreditas suteikia galimybę ūkio subjektams įveikti pinigų įplaukų ir pinigų išlaidų atotrūkį, išsprendžia likvidumo problemą, efektyviai perskirsto laikinai laisvas lėšas (fizinių asmenų santaupas, įmonių lėšas, kitus piniginius išteklius). Tarpininkų vaidmenį čia atlieka bankai, kredito unijos ir kitos kredito įstaigos (kredito sistema): sutelkia dažniausiai nedidelių sumų ir trumpo termino santaupas bei kitas laikinai laisvas lėšas ir teikia daugiausia didesnių sumų ir ilgesnio termino paskolas. Kreditas (daugiausia bankinis) padeda perskirstyti kapitalą tarp ūkio šakų (ekonominės veiklos rūšių), išlygina pelno normos skirtumus, veikia ūkio struktūrą ir jos pokyčius, suteikia įmonėms galimybę labiau padidinti gamybos mastą, palyginti su tuo, kuris būtų naudojant tik nuosavas lėšas, t. p. suteikia galimybę asmenims padidinti vartojimą būsimų pajamų sąskaita. Kreditas padeda spartinti gamybą, apyvartinio kapitalo apyvartumą, tobulina įmonių finansus, skatina mokslo ir technikos pažangą. Kredito paklausa dažniausiai padidėja ekonomikos pakilimo, mažėja – ekonomikos sąstingio ir smukimo laikotarpiu. Atliekant kreditavimo operacijas ne tik perskirstomi kredito ištekliai, bet ir vertinama bei kontroliuojama ūkio subjektų ekonominė finansinė būklė.
Kredito principai
Kreditas suteikiamas laikantis kreditavimo patirtimi pagrįstų taisyklių, kurios įtvirtintos įstatymais, nuostatais, bankų vidaus taisyklėmis.
Dažniausiai skiriami kredito pagrindiniai principai: grąžintinumas (kreditas ir prievolė jį grąžinti yra neatskiriami dalykai; paskolos ėmėjas turi būti pajėgus grąžinti suteiktą paskolą), terminuotumas (kreditas išduodamas tam tikram laikotarpiui ir turi būti grąžintas iš anksto nustatytu laiku), atlyginamumas (už suteiktą kreditą turi būti atlyginama – mokamos palūkanos), tikslingumas (paskola skiriama konkrečiam tikslui ir negali būti panaudota kitaip, nes gali padidėti kredito rizika), apdraudimas (skolintojas dažniausiai reikalauja įkeisti turtą, pateikti laidavimą, garantiją ir kita tam atvejui, jei skolininkas neįvykdytų savo įsipareigojimų – negrąžintų visos ar dalies paskolos, nesumokėtų palūkanų), nustatytų procedūrų ir limitų laikymasis (informacijos apie skolininką visapusis ir išsamus nagrinėjimas, teisingas pagal riziką palūkanų normos nustatymas, suteikus paskolą – jos priežiūra, kontrolė ir kita).
Kredito rūšys
Pagal objekto turinį skiriama piniginis kreditas (svarbiausia kredito forma; banko, kitos finansinės ar nefinansinės institucijos, valstybės ar fizinio asmens piniginių lėšų suteikimas skolininkams atlygintinumo ir grąžintinumo pagrindais), prekinis kreditas ir mišrusis (prekinis piniginis) kreditas.
Pagal kreditorių ar sandorio šalis gali būti bankinis (banko paskola), komercinis kreditas, kooperatinis kreditas, komunalinis kreditas, valstybinis kreditas, tarptautinis kreditas, pagal grąžinimo terminą – iki pareikalavimo, trumpalaikis (dažniausiai vieneriems metams), vidutinės trukmės (vieneriems penkeriems metams), ilgalaikis kreditas, pagal apdraudimą – apdraustasis (kredito draudimas) ir neapdraustasis, pagal pasitikėjimą – be turto įkeitimo ir garantijų, garantinis kreditas, hipotekinis kreditas, pagal paskirtį – vartojamasis kreditas, eksporto, importo, sezoninis, pramonės, žemės ūkio (žemės ūkio kreditas), gyvenamųjų namų statybos (komunalinis kreditas) ir kita, pagal dydį – smulkus, vidutinio dydžio, didelis, pagal suteikimo būdą – vekselinis kreditas, kredito linija, atnaujinamasis (kartojamasis) kreditas ir kita.
Istorija
Kreditas atsirado yrant gimininei gentinei visuomenei. Pirmiausia kreditas buvo natūrinis – skolinta grūdai, gyvuliai ir kita. Atsiradus prekiniams piniginiams santykiams susiformavo lupikiškas prekinis ir piniginis kreditas, kai buvo skolinama už labai dideles palūkanas. Kreditas ir palūkanos egzistavo jau senovės Babilone, Egipte, Graikijoje, Romoje, bet ilgą laiką vyravo neigiamas požiūris į kreditą, ypač buvo smerkiamos palūkanos. Po technologinio perversmo 19 a. antroje pusėje kreditas tapo ekonominės sistemos sudedamąja dalimi.
Kreditas Lietuvoje
Lietuvoje iki Pirmojo pasaulinio karo labiausiai paplitęs buvo hipotekinis kreditas, teiktas žemės (už įkeistą žemę; 1914 išduota 95,4 mln. rublių) ir namų (už įkeistus namus) savininkams. Mažiau buvo kredituojama pramonė ir prekyba – 1913 akciniai komerciniai bankai išdavė 7,7 mln. rublių, valstybinio banko skyriai – 6,9 mln. rublių, kredito draugijos – 4,2 mln. rublių, bankiniai namai – 3,4 mln. rublių trumpalaikio kredito). Kooperatinio kredito 1913 buvo išduota 10,2 mln. rublių. Nepriklausomoje Lietuvoje 20 a. 3–4 dešimtmečiais daugiausia kredito teikė Lietuvos bankas ir Žemės bankas, pvz., 1931 iš 307,0 mln. litų visų bankų suteikto kredito Lietuvos bankas išdavė 109,0 mln. litų, Žemės bankas – 110,0 mln. litų, 1929–1939 šių bankų suteiktas kreditas stambiems žemės savininkams, žemės ūkio produktų perdirbimo pramonei ir eksportui, bankams ir prekybai sudarė 324,1 mln. litų.
2000 Lietuvos bankai suteikė 5,5 mlrd. litų paskolų. 2018 pradžioje komercinių bankų ir užsienio bankų filialų suteiktos paskolos sudarė daugiau kaip 18,5 mlrd. eurų, iš jų privačioms įmonėms – daugiau kaip 9,3 mlrd. eurų, fiziniams asmenims – 8,6 mlrd. eurų.
3160
skolinimas; kreditavimas; piniginis kreditas; bankinis kreditas