krematòriumas (lot. crematorium < cremo – sudeginu), pastatas su specialia krosnimi mirusiesiems deginti (deginama įkaitinto iki 1000 °C oro srove 1–2,5 h). Krematoriume būna laidotuvių apeigų salės, pagalbinės patalpos, koplyčia ir kolumbarijus urnoms su palaikų pelenais saugoti. Krematoriumai statomi atokiau nuo gyvenamųjų rajonų. Pirmąją krematoriumo krosnį 1872 sukonstravo vokiečių inžinierius F. Siemensas. Pirmasis krematoriumas pradėjo veikti 1876 Milane, 1885 atidarytas krematoriumas Londone, 1887 – Stokholme. Daug krematoriumų pastatyta po I pasaulinio karo. Nacių koncentracijos stovyklų krematoriumuose buvo deginami kalinių palaikai. Daugiausia krematoriumų yra Japonijoje (dėl žemės laidojimui stygiaus), Norvegijoje kremuojama apie 3/4 mirusiųjų. Lietuvoje krematoriumas buvo įrengtas 1936 Kauno medicinos institute (veikė iki 2003). Nuo 2011 krematoriumas veikia Kėdainiuose.
2271