Kretingõs rajòno savivaldýbė yra Lietuvos šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje. Kretingos rajono savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje.
1
Aukščiausia vieta (108 m) yra šiaurės rytuose, prie Žeimių, žemiausia (7 m) – prie Palangos miesto ribos. Sausio vidutinė temperatūra –3,5 °C, liepos 16,7 °C. Per metus iškrinta 823–839 mm kritulių. Vidaus vandenys užima 2,25 % Kretingos rajono savivaldybės teritorijos. Savivaldybės pietrytine dalimi teka Minija, šiaurės rytine – jos intakas Salantas, vidurine – Akmena, pasienyje su Latvija į Baltijos jūrą įteka Šventoji. 1 ežeras (Kašučių), 30 tvenkinių (didžiausias – Lazdininkų). Miškingumas 35 %. Didžiausi miškai – Vaineikių, Šventosios, Mikoliškių, Rubulių. Auga daugiausia pušynai, eglynai, mišrieji miškai (juose daug beržų ir drebulių). Savivaldybės teritorijos vidurine dalimi (tarp Akmenos, Salanto ir Minijos upių), nuo šiaurės iki pietų ribos, tęsiasi išplautžemių juosta, į rytus nuo jos ir savivaldybės pietvakarinėje dalyje – daugiausia balkšvažemiai. Yra palvažemių, šlynžemių, durpžemių, smėlžemių.
Kretingos rajono savivaldybei priklauso Salantų regioninio parko dalis, Sūdėnų botaninis zoologinis, Grūšlaukės kraštovaizdžio, Kartenalės entomologinis, Minijos ichtiologinis draustiniai. Gamtos paminklai: 4 botaniniai (Grūšlaukės, Galdiko, Vaineikupio ąžuolai, Salantų kaštonas), 4 geologiniai (akmenys Daubos kūlis, Kūlių Bobelė, Laumės Lova, Pelėkių).
Akmenos upė ties Kretinga
Orvidų sodyba muziejus
Visoje Kretingos rajono savivaldybėje pagaminama 0,9 % Lietuvos pramonės produkcijos. Medienos apdirbimas, tekstilės dirbinių, alaus, kombinuotųjų pašarų, lesalų bei baltyminių vitamininių papildų gamyba (Kretingos grūdai), linų perdirbimas (Žemaitijos linai), žuvų apdirbimas (Ostsee Fish Kretinga). Bendrovė Genčių nafta eksploatuoja naftą, Žemaitijos granitas ruošia skaldą, žvyrą ir kitą akmens produkciją. Kurmaičiuose yra bendrovės Vievio paukštynas filialas, Kluonaliuose – vaismedžių medelynas. Pramonės didžiausias centras – Kretinga. Bendrovė Kretingos žvėrininkystės ūkis veisia lapes ir audines.
Per savivaldybės teritoriją eina Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis, Šiaulių–Palangos, Gargždų–Kretingos, Kretingos–Skuodo, Klaipėdos–Kretingos plentai.
Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Šv. Antano religijos studijų institutas prie Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto, Kretingos technologijos ir verslo mokykla, 5 gimnazijos, 2 progimnazijos, 2 pagrindinės, pradinė mokyklos, 2 mokyklos-daugiafunkciai centrai, 2 meno, sporto mokyklos, mokykla‑darželis, vaikų darželis, 3 lopšeliai‑darželiai. Ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos centrai, visuomenės sveikatos biuras, 16 medicinos punktų, globos namai. 12 katalikų, evangelikų liuteronų bažnyčia, 20 kultūros centrų, 23 bibliotekos. Kretingos muziejus, Vyskupo M. Valančiaus gimtinės (Nasrėnuose), Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos istorijos muziejai, Orvidų sodyba muziejus (Gargždelėje).
Istorija
1950 06 iš panaikintos Kretingos apskrities 29 apylinkių ir panaikintos Klaipėdos apskrities 1 apylinkės sudarytas Kretingos rajonas. Plotas buvo 782 km2. 1950 buvo 2 rajono pavaldumo miestai – Kretinga (centras) ir Palanga. 1950–53 priklausė Klaipėdos sričiai. 1954 pabaigoje ir 1959 pradžioje buvo 14, 1963 viduryje – 10, 1972 pabaigoje – 9 apylinkės. 1951 Palanga pertvarkyta į srities pavaldumo miestą. 1959 prie rajono prijungta panaikinto Salantų rajono 5 apylinkės ir Salantai. 1968 pakeistos rajono ribos. 1995 vietoj Kretingos rajono įsteigta Kretingos rajono savivaldybė. 1959 buvo 39 300, 1970 – 42 100, 2001 – 45 700, 2011 – 40 982 gyventojai.
Salantai
Kretingos rajono savivaldybės žemėlapis