kabutis iš trečiosios Kretuono gyvenvietės (Lietuvos nacionalinis muziejus)
Kretuono gyvenvietė
Kretúono gyvénvietės, Kretuon gyvénvietės, neolito ir bronzos amžiaus gyvenvietės Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, Kretuono ežero rytiniame krante, Reškutėnų kaime ir jo apylinkėse. Kretuono gyvenviečių archeologinius tyrimus 1979 ir 1996–97 atliko Istorijos institutas (tyrimų vadovas A. Girininkas; Lietuvos istorijos institutas). Radiniai saugomi Nalšios muziejuje Švenčionyse ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Pirmoji gyvenvietė
Pirmojoje gyvenvietėje (1,5 km į vakarus nuo kaimo) aptikti 2 kultūriniai sluoksniai. Apatiniame (trečias tūkstantmetis prieš Kristų) rasta Narvos kultūros keramikos (plokščiadugnių ir smailiadugnių puodų, pailgų dubenėlių), titnago, kaulo ir rago dirbinių – strėlių antgalių, durklų, peilių, grąžtų, ylų, žeberklų, kabučių iš žvėrių dantų. Viršutiniame (trečio tūkstantmečio prieš Kristų pabaiga–antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžia) aptikta virvelinės keramikos – plokščiadugnių profiliuotomis sienelėmis puodų, taurių, dubenėlių, t. p. titnaginių trikampių strėlių antgalių, grandukų, gremžtukų, akmens kirvių, tinko pasvarėlių, kaulo žeberklų, ylų.
Antroji gyvenvietė
Apie 1 km nuo pirmosios, kaimo vakariniame pakraštyje, yra antroji gyvenvietė. Joje rasta titnaginių gremžtukų, grandukų, strėlių antgalių, virvelinės keramikos, 40 × 35 m dydžio židinio liekanų.
Trečioji gyvenvietė
Trečioji gyvenvietė yra abipus bevardžio upelio žiočių. Rasta dviejų stulpinės konstrukcijos pastatų liekanų, ūkinių duobių, židinių, daug titnago dirbinių (ietigalių, lancetinių ir trikampių strėlių antgalių, peilių, kirvių gludintais ašmenimis, grąžtų), kaulo ir rago žeberklų, ylų, kaplių, įtveriamųjų kirvių, papuošalų (antropomorfinių kabučių), metalo liejimo forma, lipdytos keramikos, būdingos vėlyvosios Narvos kultūrai, duobelinės–šukinės keramikos puodų šukių, bei Rytų Trzcinieco kultūrai būdingas suskilęs puodas. Gyvenvietė datuojama 15–14 a. prieš Kristų.
2271