krienà, baltų, vėliau lietuvių vedybų mokestis, susijęs su senoviniu papročiu pirkti žmonas. Pirmą kartą minimas 13 amžiuje prūsų istorijos šaltiniuose. Yrant gimininei gentinei santvarkai, jaunasis mokėjo nuotakos giminei, 9–12 amžiuje įsigalėjus individualiai šeimos nuosavybei, – jaunosios tėvams. Iš pradžių kriena buvo kiaunės kailiukas arba 30 skatikų. 14–15 amžiaus kriena virto valstietės jaunosios mokesčiu savo ponui. Lietuvoje 16–18 amžiuje krieną jaunosios ponui mokėjo jos tėvai (5–20 skatikų); išleisdami dukterį į kito dvarininko valdą, ponui kaip atlyginimą už prarandamą darbo jėgą jie mokėjo dar vieną krieną (12–60 skatikų), už kurią jaunasis turėjo atsilyginti jaunosios tėvams. Išnyko apie 19 amžiaus vidurį.
683