Krikščioniškosios demokratijos partija

Krikščióniškosios demokrãtijos pártija, Itãlijos krikščiónių demokrãtų pártija (Partito della Democrazia Cristiana), Italijos centristinė politinė partija.

Įkurta 1943 vietoj Italijos liaudies partijos (įkurta 1919, fašistų 1926 uždrausta). 1947 05 Krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininko A. De Gasperi vadovaujama vyriaysybė nustojo bendradarbiauti su socialistais ir komunistais.

1948–92 Krikščioniškosios demokratijos partija buvo didžiausia Italijos parlamento partija. Ji sudarydavo koalicijas su mažesnėmis Liberalų, Respublikonų, Socialdemokratų, nuo 1963 – ir su Italijos socialistų partija. Vidaus politikoje partija vadovavosi krikščioniškosios demokratijos socialinėmis doktrinomis (tarp jų – ir popiežių enciklikos Rerum novarum ir Quadragesimo anno), siekė derinti socialines reformas ir verslo laisvę.

Nuo 20 a. 6 dešimtmečio partijoje sustiprėjo kairysis sparnas, dauguma siekė sąjungos su Italijos socialistų partija. 20 a. 7–8 dešimtmetyje Italijos vyriausybėse šios dvi partijos vyravo. Viena didesnių Krikščioniškosios demokratijos partijos problemų buvo susiskaldymas į grupuotes, kurių nariai telkėsi aplink iškilias asmenybes (A. De Gasperi, A. Segni, A. Fanfani, G. Andreotti, A. Moro, Francesco Cossiga). Krikščioniškosios demokratijos partijos įtaką silpnino ir 9 dešimtmečio kaltinimai dėl abejotinų tikslų siekiančios slaptos masonų ložės P2 įtakos vyriausybei.

Krikščioniškosios demokratijos partijos nariams buvo grasinama, kai kuriuos nužudydavo teroristinės organizacijos, bet griežtos kovos su radikaliomis politinėmis grupėmis Krikščioniškosios demokratijos partijos vadovaujama vyriausybė ėmėsi tik tada, kai Raudonosios brigados 1978 pagrobė ir nužudė buvusį ministrą pirmininką, vieną partijos lyderių A. Moro. Europos šalių politiką labai paveikęs Šaltasis karas padėjo Krikščioniškosios demokratijos partijai neprileisti prie valdžios antros didžiausios salyje Italijos komunistų partijos, bet sumažino rūpinimąsi kova su korupcija. 1992–94 vykęs tyrimas parodė, kad daugelis vadovaujančių Krikščioniškosios demokratijos partijos politikų yra korumpuoti, kai kurie susiję su mafija. 1993 Krikščioniškoji demokratija pralaimėjo rinkimus, 1994 buvo paleista.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką