Krikščiónių socialstų darbiniñkų sjunga, Klapėdos krãšto krikščiónių socialstų darbiniñkų sjunga (vokiečių kalba Christlich Sozialistische Arbeitsgemeinschaft des Memelgebiets), zãsininkai, Mažosios Lietuvos vokiška nacionalsocialistų (nacių) partija, veikusi 1933 06 01–1934 07 13 Klaipėdos krašte. Susidarė iš Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (vokiška santrumpa NSDAP) slaptojo Klaipėdos skyriaus. Jo 18 narių, pasivadinę Krikščionių socialistų darbininkų sąjungos sąrašu, 1933 05 22 laimėjo Seimelio rinkimus Klaipėdos mieste. NSDAP vadovybės (pirmiausia A. Hitlerio) Miunchene nurodymu Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas T. Sassas (Zasas) ir Klaipėdos apygardos teismo vyriausias prokuroras H. Roppas (derindami veiksmus su Rytų Prūsijos oberprezidentu E. Kochu ir kitais nacių vadais) šį sąrašą perorganizavo į partiją.
Sąjungos struktūra buvo tolygi NSDAP struktūrai: sąjungos vadui (A. Hitlerio pavyzdžiu buvo propaguojamas T. Sasso vadizmas) buvo paklusnūs Klaipėdos kr. apskričių vadovybė (po 4 žm.), šiai – apylinkių ir grupių vadovybė, pastarajai – blokų ir celių (celę sudarė keli blokai) vadai, patikimieji ir įvairios komisijos. Sąjungos įstatuose deklaruojama, kad ji siekia religinių ir kultūrinių tikslų. Iš tikrųjų ši partija Klaipėdos krašte pradėjo nacių (hitlerininkų) judėjimą. 1934 pradžioje turėjo 2258 narius: tarnautojus, atsargos karininkus, mokytojus. Pagal NSDAP smogikų pavyzdį suorganizavo 9 smogiamuosius dalinius (vokiškai Sturmkollone).
E. Neumannas (nepavykus jam tapti sąjūngos vadovu, jį rėmė senosios vokiškos partijos – Klaipėdos krašto žemės ūkio partija ir Klaipėdos krašto tautos partija) įtikinėjo NSDAP vadovybę, kad T. Sassas per silpnas įgyvendinti nacių planus, ir įsteigė kitą nacių partiją – Socialistinę tautos sąjungą; ji tapo Krikščionių socialistų darbininkų sąjungos varžove. NSDAP nutraukė partijos finansavimą, daugelis jos narių perėjo į E. Neumanno partiją.
Lietuvos Respublikos valdžia iš pradžių pritarė Krikščionių socialistų darbininkų sąjungos veiklai: manė, kad ji ardo Klaipėdos kr. senąsias vokiškas partijas. Sąjunga plėtojo krašto nacių judėjimą pažeisdama Lietuvos valstybės įstatymus, Klaipėdos krašto konvenciją ir statutą. Krašto gubernatorius J. Navakas, remdamasis specialiu Tautai ir valstybei saugoti įstatymu, 1934 02 09 suėmė sąjungos vadovus ir sustabdė jos veiklą. Liepos 13 Klaipėdos kr. karo komendanto įsakymu partijos veikla buvo uždrausta. 1935 krašto nacių teisme Kaune T. Sassas, jo pavaduotojas H. Roppas ir 10 grupių vadų nuteisti kalėti po 8 m. konfiskuojant jų turtą.