Krikštonių piliakalnis ir pilkapynas

Krikštonių pilkapiai

Krikštonių pilkapiai

Krikštoni pliakalnis ir pilkapýnas, piliakalnis su papėdės gyvenviete ir pilkapynas Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Krikštonių kaimo. Krikštonių piliakalnio ir pilkapyno žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1954 ir 1962 atliko Istorijos instituto (Lietuvos istorijos institutas), 1989 – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos (Kultūros paminklų apsaugos taryba) archeologai. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Piliakalnis

Piliakalnis – stačiašlaitė kalva – yra į šiaurę nuo kaimo, Angos kairiajame krante. Šlaitai statūs, 14–15 m aukščio. Aikštelė ovali, 10 × 12 m dydžio. Aikštelę juosia 0,8 m aukščio ir 6,5 m pločio, vakariniame krašte – 5 m aukščio ir 23 m pločio pylimas; jo viršus grįstas akmenimis.

Senovės gyvenvietė

Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė (0,7 ha ploto). Gyvenvietėje aptiktas iki 0,4 m storio kultūrinis sluoksnis; rasta lipdytos brūkšnuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, geležies šlako. Piliakalnis ir gyvenvietė datuojama pirmu tūkstantmečiu–13 amžiumi.

Pilkapynas

Pilkapynas buvo į pietus nuo kaimo, Margotės ir Nemuno santakos kairiajame krante. 1958 potvyniui nuplovus pilkapių sampilus Istorijos institutas (tyrimų vadovas P. Kulikauskas) juos ištyrė. Buvo du pilkapiai. Pirmojo pilkapio pagrindą juosė akmenų vainikas, kurio viduje rastas nedeginto mirusiojo kapas su 5–6 a. įkapėmis: geležiniai dviašmenis kalavijas ir ietigalis, žalvariniai antskydis, geriamojo rago apkalai, sagtis ir akmeninis galąstuvas. Į vakarus nuo jo buvo antrasis pilkapis. Jame rastas sudeginto mirusiojo kapas su 6–7 a. įkapėmis (geležiniu ietigaliu, antskydžiu, skydo rankena ir peiliu).

2271