Kristofòras (Christophorus), Vilniaus miesto herbo pagrindinė heraldinė figūra. Pirmą kartą paminėtas 1568 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto rašte. 15–16 a. Vilniaus miesto antspauduose Kristoforas vaizduojamas nešantis per vandenį kūdikėlį Jėzų. Dešinėje rankoje jis laiko lazdą (nuo 16 a. pabaigos – medelį su šaknimis), viršuje papuoštą dvigubu kryžiumi su ilgesne apatine kryžma. Kryžius – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos, kuris suteikė Vilniui miesto teises, ir Jogailaičių simbolis. 18 a. pabaigoje Kristoforas imtas vaizduoti su ietimi ir špaga arba kalaviju; ginkluotas šventasis rodė, kad nuo gretimų valstybių agresijos galima išsigelbėti tik ginklu. 1795 Vilniui tapus Rusijos imperijos gubernijos centru, miesto antspauduose virš Kristoforo galvos atsirado Rusijos dvigalvis erelis. 1809 ši miesto heraldika panaikinta. Vilniaus miesto herbas vėl naudotas 1922–40 (su pertrauka sovietinės okupacijos laikotarpiu). Nuo 1991 04 17 Kristoforas yra Vilniaus miesto didžiojo ir mažojo herbo pagrindinis simbolis.
Kristoforas Vilniaus didžiajame herbe
1185
Kristoforas Vilniaus miesto tarybos mažajame antspaude (1446)
Kristoforas Vilniaus miesto teismo antspaude (1812, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Vilniaus burmistro diplomas režisieriui ir aktoriui Karoliui Wyrwicziui-Wichrowskiui (1932, Trakų istorijos muziejus)
-šv. Kristoforas; -Kristupas