Kristupo Radvilos portretas (vario raižinys, 1639, dailininkas W. Delffas; pagal M. van Miereveldo paveikslą; Lietuvos dailės muziejus)

Kristupo Radvilos portretas (vario raižinys, 1639, dailininkas W. Delffas; pagal M. van Miereveldo paveikslą; Lietuvos dailės muziejus)

Radvilà Kristupas 1585 03 15Svėdasai 1640 09 19Svėdasai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir reformacijos veikėjas. Iš Radvilų giminės Biržų evangelikų reformatų kunigaikščių šakos. K. Radvilos Perkūno sūnus, Jonušo Radvilos (1612–55) tėvas, Jonušo Radvilos (1579–1620) brolis. Su Vitebsko vaivados, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalkos Kristupo Kiškos dukterimi Ona Kiškaite turėjo 6 vaikus. Nuo 1601 studijavo Leipcigo, Heidelbergo ir Šveicarijos universitetuose. 1606–07 LDK organizavo finansinį ir politinį užnugarį maištininkui broliui Jonušui (1579–1620), rėmė Lenkijos didžiojo etmono M. Zebrzydowskio rokošą prieš Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovą Zigmantą Vazą. Po 1607 suartėjo su Lenkijos karaliaus dvaru. 1615–35 LDK lauko etmonas, nuo 1633 buvo Vilniaus vaivada.

1617–22 (su pertrauka) Livonijoje vadovavo LDK kariuomenei kare su Švedija (Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Švedijos karas). Stipresnė Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo kariuomenė 1621 užėmė Rygą, vėliau – dalį Šiaurės Lietuvos: Biržus, Rokiškį, Nemunėlio Radviliškį (1625 atsiimti). K. Radvila su švedais sudarė paliaubas, dėl to kilo konfliktas su Zigmantu Vaza; pasibaigus 1629 Altmarke sudarytoms 6 metų paliauboms (Altmarko paliaubos) K. Radvila Livonijoje pasiekė pergalių. Zigmantas Vaza buvo priešiškas nekatalikams (disidentams), dėl to ir dėl kitų priežasčių evangelikų reformatų vadovo K. Radvilos neskyrė LDK didžiojo etmono pareigoms. Jam 1632 mirus K. Radvila per konvokacinį Seimą Varšuvoje su keliais tūkstančiais karių stojo prieš Vazų kandidatą, į ATR valdovo sostą siūlė Brandenburgo kurfiursto kandidatūrą.

K. Radvilos siūlymu Seime buvo priimtas įstatymas, kuriuo sulygintos katalikų ir nekatalikų teisės. LDK didžiuoju etmonu buvo paskirtas tik po trejų metų (1635) ATR valdovo Vladislovo Vazos (K. Radvila tapo naujojo valdovo šalininku). K. Radvila dalyvavo 1632–34 Smolensko kare su Rusija; jos kariuomenė kapituliavo, Smolenskas buvo apgintas. K. Radvila – pirmasis ATR karo vadas, kariuomenę papildęs dragūnais; kariams apsaugoti reikalavo kasti žemę net mūšio lauke, kariuomenei aprūpinti maistu įvedė provianto meistro pareigybę.

Įsteigė evangelikų reformatų mokyklas Kėdainiuose (1625), Slucke (1626), sustiprino Biržų pilį. 1636 buvo pakviestas į komisiją Trečiajam Lietuvos Statutui (1588) taisyti. Savo lėšomis rėmė knygų leidybą, tarp jų vadinamąją Gdansko Bibliją.

Parašė kūrinių: Pasiteisinimas (Iustyfikacja apie 1623), Apmąstymai apie karo Livonijoje pradžią (Dyskurs o podniesieniu wojny Inflanckiej 1624), išspausdinti – Patarimai prieš kavaleriją (Rationes przeciwko Kawalerii 1637; apie ATR valdovo Vladislovo Vazos ketinimus įsteigti Švč. Marijos Nekalto Prasidėjimo ordino kavaleriją) ir Atsakymo į patarimą prieš kavaleriją paneigimas (Zniesienie responsu na rację przeciw kawalerii 1637). Manoma, K. Radvila parašė Memorialą (1629; tekstas nerastas).

U. Augustyniak Dwór i klientela Krzysztofa Radziwiłła (1585–1640): Mechanizmy patronatu Warszawa 2001, W sluźbie hetmana i Rzeczpospolitej. Klientela wojskowa Krzysztofa Radziwiłła (1585–1640) Warszawa 2004.

2545

415

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką