krtinė dialèktika, sociologijos aiškinamasis metodas. Kritinės dialektikos objektas yra vienas tradicinių socialinių mokslų ginčų dėl veikėjo ir struktūros, kuriai jis priklauso, santykio. Viena svarbiausių kritinės dialektikos mokyklų, plėtojančių ir kritinę teoriją, yra Frankfurto mokykla. Kritinėje dialektikoje tezė yra konceptas (objektas), o antitezė – kontekstas. Atitinkamai tezė gali būti praeitis, o antitezė – dabartis. Kritinė dialektika kritikuoja priežastinių ryšių ar jų ženklų identifikavimą ir priežastinio modelio tinkamumą socialiniuose moksluose. Kritine dialektika grindžiama prielaida, kad ir vertinimo objektas (programa, subjektas ar institucija), ir vertinimo procesas yra istoriškai specifiniai, vyksta holistiniame kontekste ir turi ideologinį atspalvį, tai yra nėra vertybiškai neutralūs ar apolitiški, todėl kritinė dialektika labiau susijusi su kokybiniais tyrimo metodais, kurie labiau atskleidžia kokybinę tyrinėtojo ar vertintojo poziciją, konteksto reikšmę ir galimus jo socialinius padarinius. Redukcionistinė priežastinių ryšių paieška esanti beprasmė, nes realiame gyvenime nėra paprasto vienpusio priežasties ir padarinio ryšio – jie tarpusavyje susiję ir modifikuoja vienas kitą platesniame socialiniame, kultūriniame kontekste. Gali būti struktūralistinė ir dalyvavimo kritinė dialektika. Struktūralistinė kritinė dialektika kritikuoja objektyvios realybės ir individualaus ar kolektyvinio žmogiškojo veiksnio (pavyzdžiui, mokslinio) pusiausvyros galimybes. Dalyvavimo kritinė dialektika yra struktūralistinės kritinės dialektikos ir interpretacionizmo (tyrinėtojo subjektyvumo ir subjektyvios interpretacijos veiksnio pažinimas ir pripažinimas atliekant socialinį tyrimą) derinys. Ji pabrėžia veiksmų kontekstą ir struktūrinę, žmonių nepastebimą, realybę. Dalyvavimo kritinė dialektika susijusi su hermeneutiniu, struktūriniu, pragmatiniu aktyviuoju (orientuotu į išorę), pragmatiniu sąmoninguoju (orientuotu į vidų) ir kitais tikrovės pažinimo metodais.
846