krtiniai rinkmai, rinkimai, rodantys labai pasikeitusias rinkėjų politines ir partines nuotaikas (preferencijas). Baigiantis senam rinkimų ciklui ir prasidedant naujam dėl pakitusio požiūrio į tam tikrus socialinius politinius ir socialinius ekonominius klausimus išryškėja naujos rinkėjų politinės ir partinės preferencijos dėl bendrai diskutuotų viešųjų klausimų. Tai valstybėje nulemia politinės ir partinės galios santykio pokyčius. Naujos rinkėjų preferencijos gali būti ilgalaikės, vėliau jos vėl gali pasikeisti. Kritinius rinkimus galima vertinti kaip ryškių politinių permainų indikatorių.
Kritinių rinkimų terminą pirmą kartą straipsnyje Kritinių rinkimų teorija (A Theory of Critical Elections 1955) pavartojo Jungtinių Amerikos Valstijų politologas Valdimeras Orlando Key. Jis pateikė Jungtinių Amerikos Valstijų rinkimų interpretacijos modelį, kurio esmė yra rinkimų padarinių cikliškumas. Šis modelis sukurtas analizuoti Jungtinių Amerikos Valstijų partinę sistemą, kuriai būdingas aiškus dvipartiškumas, bet kritinių rinkimų koncepcija taikoma ir esant daugiapartinei politinei sistemai.
Klasikinis kritinių rinkimų pavyzdys yra Jungtinių Amerikos Valstijų 1932 rinkimai, po kurių demokratai 25 metus Kongrese turėjo daugumą. Tokį pasikeitimą paskatino Didžioji depresija ir rinkėjų nusivylimas respublikonų politika.
846