Kroãtijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Iki 1991 Kroatija buvo viena ekonomiškai stipriausių buvusios Jugoslavijos respublikų. 20 a. pabaigoje dėl etninių karinių konfliktų Kroatiją ištiko ekonominė krizė. 2004 BVP sudarė 31,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 50,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 7000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 11 200 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Užsienio skola – 26,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2004).
Pramonė
Gavybos pramonė menka. Dunojaus vidurupio lygumoje gaunama nafta (1,05 mln. tonų) ir gamtinės dujos (2,19 mlrd. kubinių metrų; 2003). Istrijos pusiasalyje ir Kroatijos pietuose kasama rusvosios anglys, Istrijos pusiasalyje – akmens anglys, pakrantėje nuo Istrijos iki Dubrovniko – boksitas (kasybos svarbiausi centrai – Dyrnišas ir Gračacas), Zrinskos ir Petrovos kalnų apylinkėse – geležies rūda, Virginmostu apylinkėse – mangano rūda, Psunjo ir Papuko kalnuose – grafitas. Yra mineralinio vandens (Varaždinska Teplicės, Krapinos kurortai), karštųjų versmių (Daruvaro, Lipiko, Topusko kurortai). Pakrantėje gaunama druska. 2003 pagaminta 11,15 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Apie 52 % elektros energijos pagamina hidroelektrinės, kitą dalį – šiluminės elektrinės (apie 12 % kūrenama importiniu mazutu). Didžiausios yra Rijekos, Sisako, Zagrebo, Jetrovcės šiluminės elektrinės.
Apdirbamoji pramonė sukuria 20,7 % Kroatijos BVP (2001). Viena svarbiausių šakų – mašinų gamyba ir metalo apdirbimo pramonė; gaminama elektros mašinos (Slavonski Brode, Zagrebe), tekstilės pramonės, žemės ūkio, kelių tiesimo, statybos mašinos (Zagrebe, Sisake), lokomotyvai, geležinkelio vagonai (Slavonski Brode, Sisake, Karlovace), tiltų konstrukcijos (Slavonski Brode, Sisake), turbinos (Karlovace, Osijeke). Elektrotechnikos ir elektronikos pramonės įmonės gamina elektros variklius, transformatorius, generatorius, radijo aparatus, televizorius, matavimo prietaisus (Zagrebe, Zadare, Rijekoje). Išplėtota laivų statyba (Rijekoje, Splite, Puloje, Zadare) ir metalurgija – geležies lydymas (Sisake), aliuminio lydymas (Lozovace, Ražinėje). Chemijos pramonės įmonės daugiausia gamina dirbtinį pluoštą, plastikus, trąšas, vaistus, valiklius (Osijeke, Zagrebe, Splite). Yra naftos chemijos (Sisake, Rijekoje, Slavonski Brode), tekstilės, siuvimo (Duga Resoje, Vukovare, Karlovace, Varaždine, Vinkovci), odos ir avalynės (Zagrebe, Karlovace, Berlove), cemento (Omiše, Soline, Zagrebe) pramonės įmonių. Maisto pramonės įmonių yra visoje Kroatijoje; daugiausia apdorojama žuvys, mėsa, vaisiai, gaminamas vynas. Kroatijos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 1 lentelėje.
1
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima apie 53 % Kroatijos teritorijos, iš jų 31 % – ariama žemė ir sodai. Vyrauja augalininkystė. Dunojaus vidurupio lygumoje auginama kukurūzai, kviečiai, bulvės, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, rapsai, sojos, kanapės, tabakas, kalnuotose apylinkėse – daugiausia miežiai. Sodininkystė; Kroatijos pietinėje pakrantėje ir salose auginama alyvmedžiai, apelsininiai ir tikrieji citrinmedžiai, vidurinėje dalyje – slyvos, obelys, persikai, abrikosai. Vynmedžių plantacijų daugiausia pakrantėje, salose, Kroatijos šiaurėje. Geriausi vynai gaminami iš vynuogių, užaugintų Bračo, Hvaro, Viso salose, Zagrebo, Varaždino apylinkėse. Kroatijos augalininkystės produkcija – 2 lentelėje. Dunojaus vidurupio lygumoje veisiama galvijai, kiaulės, kalnuotose apylinkėse – avys, Dalmatijoje – asilai ir mulai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje.
2
3
4
Žvejyba; 2002 sugauta 32 700 tonų žuvų (daugiausia sardinių, skumbrių, tunų). Istrijos pusiasalio pakrantėse veisiamos ir gaudomos austrės.
Kertamas miškas; 2002 paruošta 3,6 mln. kubinių metrų medienos.
Turizmas
Plitvicės ežerų nacionalinis parkas
2000 Kroatiją aplankė 5,8 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 2,75 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Vokietijos (21 % visų užsienio turistų, 2002), Italijos (15,8 %), Slovėnijos (12,5 %), Čekijos (10 %), Austrijos (10 %). Labiausiai turistų lankomi Adrijos jūros pakrantės paplūdimiai, Istrijos pusiasalis, kurortai Kroatijos šiaurėje, kalnai, nacionaliniai parkai, Zagrebas, Dubrovnikas.
Paklenicos nacionalinis parkas
Klenovica (tolumoje Krko sala)
Transportas
Automobilių kelių yra 28 588 kilometrai, iš jų 24 186 kilometrai su kieta danga (greitkelių – 583 kilometrai). Svarbiausi Zagrebo–Belgrado (Serbija), Zagrebo–Rijekos plentai bei visa Adrijos jūros pakrante besitęsiantis plentas. Geležinkelių yra 2726 kilometrai, iš jų 984 kilometrai elektrifikuoti (2004). Svarbiausi Zagrebo–Koprivnicos ir Slovėniją su Graikija jungiantys geležinkeliai. Laivuojamos Sava, Drava, Dunojus. Upių svarbiausi uostai – Vukovaras ir Sisakas. 2002 buvo įregistruoti 256 prekybiniai laivai; prekybos laivyno tonažas 834 700 bruto tonų. Jūrų didžiausi uostai: Rijeka, Pula, Splitas, Šibenikas, Dubrovnikas. 10 tarptautinių oro uostų; didžiausi – Zagrebe, Splite, Dubrovnike. 2004 dujotiekių buvo 1340 kilometrų, naftotiekių 583 kilometrai.
Splitas
Cavtato prieplauka
Dubrovniko prieplauka
Bankai
Centrinis bankas – Kroatijos nacionalinis bankas (Hrvatska narodna banka, įkurtas 1991, būstinė Zagrebe). 2006 veikė 34 komerciniai bankai (iš jų – 13 užsienio kapitalo, jiems teko 91 % visų bankų aktyvų). Kroatijos piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų (2023 01 01 pakeitė kuną). Veikia vertybinių popierių biržos Zagrebe (įkurta 1990) ir Varaždine (įkurta 2002).
Užsienio prekyba
Kroatijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2002)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2002 eksportuota prekių už 4,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 10,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama mineralinės ir kitos apdirbamosios pramonės žaliavos, audiniai, drabužiai, avalynė, chemijos ir farmacijos pramonės gaminiai, mašinos ir transporto priemonės, maisto produktai, tabako gaminiai. Daugiausia importuojama mineralinės ir kitos apdirbamosios pramonės žaliavos, mašinos ir transporto priemonės, plataus vartojimo prekės, kuras, maisto produktai, farmacijos ir kosmetikos pramonės gaminiai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2002 į Kroatiją eksportavo prekių už 7,59 mln. litų (daugiausia antžeminio transporto priemonių ir jų dalių, popieriaus, kartono), importavo iš Kroatijos prekių už 22,46 mln. litų (farmacijos pramonės produktų, plastikų ir jų gaminių).
Kroatijos BVP struktūra (2001)
2271
-Kroatijos pramonė; -Kroatijos žemės ūkis; -turizmas Kroatijoje; -Kroatijos transportas; -Kroatijos bankai; -Kroatijos užsienio prekyba; -Kroatijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Kroatijos konstitucinė santvarka
Kroatijos partijos ir profsąjungos
Kroatijos ginkluotosios pajėgos