krokòsmija (Crocosmia), vilkdalginių (Iridaceae) šeimos augalų gentis. 9 rūšys. Savaime paplitusi Afrikoje piečiau Sacharos ir Madagaskare. Daugiametė, 50–100 cm aukščio, šakniastiebius ir beveik rutuliškus, 15–25 mm skersmens, gumbasvogūnius išauginanti žolė. Lapai linijiški, linijiškai lancetiški, nusmailėjusia viršūne. Žiedynas paprastas arba šakotas, su 4–8 žiedais arba gausiažiedis. Žiedai išsidėstę dviem eilėmis, raudoni, oranžiškai raudoni arba geltoni. Vaisius – iki 8 mm ilgio dėžutė. Sėklos juodos. Visame pasaulyje gėlynuose dažniausiai auginama hibridinės kilmės tikroji krokosmija (Crocosmia× crocosmiiflora). Sodinama didelėmis grupėmis. Žiedynai tinka puokštėms. Rečiau auginama plačialapė krokosmija (Crocosmia masoniorum). Lietuvoje gėlynuose auginama tikroji krokosmija (dažnai vadinama montbrete). Žiemai gumbasvogūniai iškasami ir saugomi vėsioje patalpoje.
tikroji krokosmija
849
-montbretė