Krókuvos istòrija
Pirmą kartą paminėta 965. 9 a. ant Vavelio kalvos buvo gyvenvietė, kuri priklausė Moravijos didžiajai valstybei, nuo apie 10 a. vidurio – čekų Pršemislams, nuo 10 a. pabaigos – lenkų valstybei. 10 a. tapo vienu svarbiausių Mažosios Lenkijos centrų. Nuo 1000 vyskupijos buveinė. Tuo metu Krokuvoje buvo pastatytos pirmosios neoromaninio stiliaus akmeninės bažnyčios. Nuo apie 1040 Lenkijos sostinė ir jos valdovų rezidencija (Vavelio pilis). Įkurta katedros mokykla. 11 a. Krokuva tapo miestu. Krokuvos plėtrai daug įtakos turėjo šalia esančios Veličkos druskos, Olkuszo ir Sławkówo alavo bei sidabro kasyklos. 1241 sunaikinta mongolų-totorių. 1257 atkurta, gavo Magdeburgo teises. Krokuvos miestiečiai (daugiausia vokiečių kilmės) darė didelę įtaką valstybei ir turėjo privilegijų. 1291–1306 Krokuvą valdė Čekija. Nuo 1320 vėl Lenkijos sostinė, jos valdovų karūnavimo vieta. 14–16 a. Krokuva buvo vienu svarbiausių Lenkijos ūkio, 1364 įkūrus Jogailos universitetą – ir švietimo bei mokslo centrų. 15 a. 8 dešimtmetyje įkurta pirmoji Lenkijoje spaustuvė. 16 a. veikė 9 spaustuvės (visoje Lenkijoje – 25). 16 a. pabaigoje Krokuvos plėtra sulėtėjo – iš dalies ir dėl 1596 Lenkijos karalių rezidencijos, 1611 ir sostinės perkėlimo į Varšuvą. 1655 užimta ir apiplėšta švedų. Per Šiaurės karą (1700–21) ne kartą užsienio kariuomenių užimta ir plėšta. 1794 čia prasidėjo T. Kosciuškos sukilimas.
Nuo 1795 priklausė Austrijai, 1809–15 – Varšuvos kunigaikštystei. 1815–46 buvo Krokuvos respublikos centras. 1846–1918 vėl priklausė Austrijai. 19 a. antroje pusėje Krokuva geležinkeliais buvo sujungta su kitais miestais, tai paspartino amatų ir prekybos plėtotę. 19 a. pabaigoje miestas tapo vienu svarbiausių lenkų nacionalinio judėjimo centrų. Krokuvos plėtrai teigiamos įtakos turėjo 1918 atgauta Lenkijos nepriklausomybė.
Vokiečių okupacijos metais (1939–45) Generalinės gubernijos centras. 1941–43 mieste veikė getas, į kurį vokiečiai uždarė apie 68 000 žydų (dauguma jų nužudyti). 1945 01 Krokuvą užėmė SSRS kariuomenė. 1945–1952 Krokuvoje ir jos apylinkėse veikė antikomunistinės organizacijos.
20 a. 6–8 dešimtmetyje pastačius daug naujų įmonių (didžiausią Lenkijoje Nowa Hutos metalurgijos kombinatą) Krokuva tapo svarbiu pramoniniu miestu, sparčiai daugėjo gyventojų. 8 dešimtmečio pabaigoje–9 dešimtmečio pradžioje Krokuva tapo svarbiu antikomunistinio judėjimo Lenkijoje židiniu. 16 a. buvo apie 20 000, 1910 – 174 000, 1939 – 230 000, 1960 – 475 000, 1990 – apie 748 000 gyventojų.
L: J. Purchla Jak powstał nowoczesny Kraków Kraków 1990; Kraków do schyłku wieków średnich Kraków 1992.
-Krokuva
2271