Krònas (Kronos), graikų mitologijoje – titanas. Liaudies etimologijoje Krono vardas siejamas su graikų kalbos žodžiu laikas (chronos). Gajos ir Urano sūnus. Motinos paprašytas pjautuvu iškastravo tėvą, kad šis daugiau negalėtų turėti vaikų. Vedė seserį Rėją, kuri pagimdė Hestiją, Demetrą, Herą, Hadą, Poseidoną ir Dzeusą.
Gajai išpranašavus, kad bus nuverstas sūnų, Kronas ką tik gimusius savo vaikus prarydavo. Tik Dzeusą Rėjai pavyko išgelbėti – ji Kronui padavė suvystytą akmenį. Užaugęs Dzeusas davė tėvui išgerti stebuklingo gėrimo, ir šis vaikus atrijo. Visi Krono vaikai 10 metų kariavo su titanais, kurie buvo nugalėti ir įmesti į Tartarą.
Pasak mito vėlesnio varianto, Kronas susitaikė su Dzeusu ir valdė Palaimingųjų salas. Manoma, iš pradžių buvo žemdirbystės, pjūties dievas, kurio atributas – pjautuvas. Olimpijoje ir Atėnuose Krono garbei buvo švenčiamos linksmos šventės Kronijos (per jų puotas šeimininkai patarnaudavo vergams).
Kronas vaizduojamas kaip senas vyras su pjautuvu rankoje. Romėnų atitikmuo – Saturnas.