Krùberio-Várnų ùrvas (Krubera-Voronja), Kruberio-Voronjos urvas, Várnų prarajà, Krùberio ùrvas, karstinė praraja Gruzijoje, Abchazijos Autonominėje Respublikoje, Gagros kalnagūbryje, Arabikos kalnų masyve. Priklauso Arabikos karstiniam rajonui. Gylis 2197 m (2012); vienas giliausių urvų pasaulyje. Ilgis 9 kilometrai. Anga 2250 m (kitais duomenimis, 2256 m) aukštyje.
Kruberio-Varnų urvą sudaro 53 šuliniai (giliausias 152 m), 8 uolų kaskados (giliausia 60 m), 5 siauri meandrai. Žemutinėje dalyje – 6 sifonai. Oro temperatūra nuo 2,1 °C (90 m gylyje) iki 7,7 °C (dugne). Kruberio-Varnų urvo vandens srautai susisiekia su Juodosios jūros pakrantės šaltiniais.
Tyrinėjimų istorija
1960 Kruberio-Varnų urvą atrado Rusijos speleologai. 20 a. 8 dešimtmečio pradžioje urvas buvo ištirtas iki 340 m gylio. 1999–2004 jį tyrė Ukrainos speleologai (2001 nustatė didžiausią gylį 1710 m, 2004 pasiekė 2080 m); 2004 kartu su ukrainiečiais Kruberio-Varnų urvą tyrė Didžiosios Britanijos, Gruzijos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Moldavijos, Prancūzijos, Rusijos speleologai.
2007 ukrainietis Genadijus Semochinas pasiekė 2191 m, 2012 – 2197 m gylį (abu pasaulio urvų gylio rekordai).
Lietuvių ekspedicijos
2008 lietuviai Aidas Gudaitis, Gintautas Švedas, Jurgita Pekorienė ir airis Stephenas Macnamara prisijungė prie Kruberio-Varnų urvą tiriančios ukrainiečių ekspedicijos (tarptautinio projekto Bedugnės kvietimas), kurią surengė Ukrainos speleologijos asociacija. Per šią ekspediciją urve buvo įrengti pirmieji vandens lygio matuokliai (1710 m ir 1840 m gylyje), aptiktas naujas 50 m meandras ir 12 m šulinys, pasiektas Lietuvos nusileidimo į gylį rekordas – 1810 m (Aidas Gudaitis, Gintautas Švedas).
2009 lietuvių speleologų klubo Aenigma nariai, minėdami Lietuvos tūkstantmetį, surengė ekspediciją Gilyn į Žemės centrą 2009 (vadovas Aidas Gudaitis). 2009 08 23 Aidas Gudaitis, Gediminas Sakalauskas ir Egidijus Purlys pagerino Lietuvos urvų gylio rekordą – 2140 m gylyje prie sifono Du kapitonai pritvirtino Lietuvos tūkstantmečio minėjimo ženklą bei įrengė specialią vandens lygio matavimo įrangą, kuri padės užtikrinti kitų ekspedicijų saugumą (iki tol vandens lygio svyravimai tokio gylio urvuose nebuvo matuoti).
Per Gilyn į Žemės centrą 2010 ekspediciją į Kruberio-Varnų urvo 2143 m gylį nusileido pirmoji moteris Saulė Pankienė (klubo Aenigma narė).
Ekspedicija Gilyn į Žemės centrą 2012 po žeme praleido 16 parų – tyrinėjo naujas urvo atšakas, atliko įvairius matavimus, biologinius tyrimus.
1576