Krùstpilis (latv. Krustpils), Krýžbarkas, senovės latvių gyvenvietė, nuo 1962 Jekabpilio miesto dalis. 993 gyventojai (2000; 70,1 % latvių, 12,1 % rusų, 9,7 % baltarusių, 6,9 % lenkų, 1 % ukrainiečių).
Istorija
12 a. Krustpilio teritorija priklausė Jersikos kunigaikštystei. 13 a. ši sritis prijungta prie Rygos arkivyskupijos. Manoma, Rygos arkivyskupui Mikalojus fon Magdeburgas 1237 netoli Asotės pastatydino pilis (pirmoji vokiečių pilis Latgaloje). 1318 ją užėmė Livonijos ordino kariuomenė. 14–16 a. prie pilies susikūrė Krustpilio gyvenvietė. 1561 Krustpilis buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto nuosavybe (nuo 1569 – bendra Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valda, priklausė tam pačiam valdovui). 1577 Rusijos kariuomenės apgriautas. 1585 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Steponas Batoras Krustpilį padovanojo baronui Nicolausui von Korfui ir iki 1920 jis buvo von Korfų giminės nuosavybė. 1626 ties Krustpiliu L. Sapiegos ir A. Gosievskio vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sumušė nuo Linksnos besitraukiančią Švedijos kariuomenę.
Krustpilio pilis
1861 pro Krustpilį nutiestas Rygos–Daugpilio geležinkelis. 1920 Krustpilis gavo miesto teises. Vykdant žemės reformą Latvijoje Krustpilio pilis perduota Latgalos artilerijos pulkui. SSRS okupacijos ir aneksijos laikotarpiu pilyje buvo dislokuotas SSRS kariuomenės aviacijos pulkas. Nuo 1994 pilyje veikia Jekabpilio istorijos muziejus.
2271