krūtnės anginà (angina pectoris), stenokárdija, širdies skausmo priepuoliai. Būna sergant išemine širdies liga. Priežastis – miokardo vainikinės kraujotakos įvairaus laipsnio sutrikimas – miokardo išemija. Pagal vainikinių kraujagyslių pažeidimo laipsnį, miokardo kraujotakos sutrikimo atsiradimo ir progresavimo greitį skiriamos šios krūtinės anginos formos: stabilioji (įtampos), spontaninė (variantinė, Prinzmetalo) ir nestabilioji (progresuojanti).
Stabilioji krūtinės angina kyla aterosklerozei pažeidus vainikinę kraujagyslę (iki 75 % susiaurėja jos spindis) ir reiškiasi praeinančiais skausmais krūtinės ląstoje, už krūtinkaulio, plintančiais į kairiąją ranką, mentę, kairiąją kaklo, žandikaulio pusę (atspindžio skausmas). Ją dažniausiai sukelia padidėjęs fizinis arba emocinis krūvis, kuris lemia miokardo medžiagų apykaitos suaktyvėjimą (padidėja arterinis kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis). Stabiliosios krūtinės anginos priepuolis dažniausiai trunka 1–15 minučių ir praeina sumažinus fizinį krūvį arba pavartojus nitroglicerino. Spontaninės krūtinės anginos priepuolis dažniausiai ištinka ramybės būsenoje dėl vainikinių kraujagyslių spazmo. Nestabiliosios krūtinės anginos priepuolis ištinka ramybės būsenoje arba esant nesunkiam fiziniam krūviui, skausmas stiprėja, nepraeina nuo nitroglicerino. Jį sukelia aterosklerozės pažeistos vainikinės kraujagyslės sienelės išopėjimas ir spindį laipsniškai siaurinančio trombo formavimasis. Dažnai ši krūtinės anginos forma sukelia miokardo infarktą, gali ištikti staigi mirtis.
skausmo apimtos sritys ištikus krūtinės anginos priepuoliui
Krūtinės angina diagnozuojama pagal klinikinius požymius, atlikus elektrokardiogramą, koronarų angiografiją. Gydoma nitratais, adrenoblokatoriais, antihipertenziniais, kraujo krešėjimą mažinančiais vaistais.