Kryčav

Kryčav (bltr. Крычаў, Krýčavas), rus. Kričev (Кричев, Krčevas), miestas Baltarusijos rytuose, Mogiliavo srityje, į pietryčius nuo Mogiliavo; rajono centras.

24 500 gyventojų (2020). Kryčavas įsikūręs Sožo upės dešiniajame krante, netoli sienos su Rusija. Per Kryčavą eina Maskvos–Babruisko plentas, geležinkeliai į Charkovą, Mogiliavą, Oršą, Roslavlį.

Statybinių medžiagų (gelžbetoninių gaminių), gumos, baldų, maisto (mėsos, alaus) pramonė.

Kraštotyros muziejus. Rūmai (1778–87), Šv. Mikalojaus cerkvė (19 a. pabaiga–20 a. pradžia).

Istorija

Rašytiniuose šaltiniuose Kryčavo gyvenvietė minima nuo 1136; čia nuo seno buvo medinė pilis. 12–13 a. Kryčavas priklausė Smolensko, 14 a. pirmoje pusėje – Mstislavlio kunigaikštei, 14 a. antroje pusėje–1772 – Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Nuo 15 a. pabaigos buvo valstybinio Kryčavo valsčiaus, vėliau seniūnijos centras (valsčius atskirtas nuo Mstislavlio kunigaikštės išmirus ją valdžiusiai Lengvenaičių dinastijai).

Kryčavo pilis 16–17 a. buvo svarbus Lietuvos Didžosios Kunigaikštystės atramos punktas; 16–17 a. atlaikė 1507, 1508, 1514, 1535, 1633 (tris), 1648, 1651, 1658, 1661 ir 1744 Rusijos kariuomenės apgultis. 17 a. pirmoje pusėje ji buvo restauruota, turėjo 5 šoninius ir 1 vartų medinius gynybinius bokštus; 18 a. čia nuolat tarnavo 17–24 patrankininkai.

Nuo 17 a. vidurio Kryčavo seniūniją valdė Nesvyžiaus šakos Radvilos. Per 17 a. vidurio karus su Rusija miestas nuniokotas, pilis sudeginta, todėl 1652 ir 1661 Abiejų Tautų Respublikos Seimas Kryčavo miestiečius atleido nuo mokesčių ir prievolių.

Per 1743–44 Kryčavo seniūnijos valstiečių sukilimą prie Kryčavo sukilėlius sumušė J. F. Radvilos sutelkti kariniai daliniai; represijomis ir nuolaidomis sukilimas numalšintas.

1772, per Abiejų Tautų Respublikos I padalijimą, Kryčavą užvaldė Rusija. Jis prarado miesto teises. Imperatorė Jekaterina II Kryčavo seniūniją (daugiau kaip 14 000 valdinių) 1776 padovanojo favoritui G. Potiomkinui.

18 a. Kryčave įsteigta laivų statykla, kitų manufaktūrų. 18 a. pabaigoje pilis prarado karinę reikšmę, apleista. 1919–24 Kryčavas priklausė Sovietų Rusijai, 1924 atiteko Baltarusijai, tapo rajono centru. 1931 Kryčavas atgavo miesto teises.

Per SSRS–Vokietijos karą naciai išžudė apie 24 000 miesto ir rajono gyventojų, daugiausia žydų.

20 a. 6–9 dešimtmetyje Kryčavas išsiplėtė. 1897 Kryčave buvo 6221, 1926 – 5592, 1959 – apie 19 000, 1972 – 26 500 gyventojų.