kryptingumas

kryptingùmas, įtaiso, skleidžiančio (priimančio) elektromagnetines, akustines bangas, gebėjimas jas spinduliuoti (priimti) tam tikra kryptimi. Būdingas, pvz., antenoms, garsiakalbiams, mikrofonams, prožektoriams, fotoimtuvams ir kitiems įtaisams. Kryptingai spinduliuojant bangas racionaliau naudojama jų šaltinių energija, o priimant jas kryptine antena gaunama geresnė priėmimo kokybė. Spinduliuojančių įtaisų kryptingumą nusako spinduliuotės charakteristika (formulė, kuria reiškiamas to įtaiso spinduliuotės pasiskirstymas erdvėje), apibūdinanti spinduliuojančio įtaiso optinės ar akustinės spinduliuotės stiprį (galią) arba priimamajame įtaise sukuriamos elektrovaros dydį, signalo stiprį (galią). Spinduliuotės charakteristikos grafinis vaizdas vadinamas spinduliuotės arba kryptingumo (priėmimo atveju) diagrama – erdvine figūra, vaizduojančia kryptinių įtaiso savybių priklausomybę nuo krypties kampų; plokštumoje vaizduojama kreivėmis, atitinkančiomis tos figūros paviršiaus pjūvius dviejose statmenose plokštumose. Kryptingumas įvertinamas kryptingumo koeficientu – skaičiumi, rodančiu, kiek kartų reikia padidinti visakrypčio šaltinio spinduliuojamą galią, kad jis stebėjimo taške sukurtų tokį pat elektrinio lauko stiprį kaip ir kryptinis šaltinis.