Lupa Krystian (Krystianas Liupà) 1943 11 07Jastrzębie Zdrój, lenkų teatro režisierius, scenografas, pedagogas.
Išsilavinimas ir veikla
1969 baigė Krokuvos dailės akademiją (grafiką). 1969–71 studijavo Aukštojoje kino mokykloje Lodzėje (kino režisūrą). 1977 baigė Krokuvos aukštąją teatro mokyklą (režisūrą), nuo 1983 dėsto joje; profesorius (1994). Studijų metais K. Lupai didelę įtaką padarė K. Swinarskio ir T. Kantoro meninės idėjos. 1978–86 režisavo C. K. Norwido teatre Jelena Góroje, 1978–98 ir nuo 2000 – H. Modrzejewskos senajame teatre Krokuvoje, Vroclavo, Varšuvos ir užsienio (Ispanijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos, Šveicarijos, Vokietijos) teatruose. Iš viso sukūrė daugiau kaip 80 spektaklių.
Krystian Lupa
Teatras
K. Lupa. Spektaklio T. Bernhardo Didvyrių aikštė scena (2013, scenografas K. Lupa, kostiumų dailininkas Piotras Skiba; Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
20 a. 8–9 dešimtmetyje daugiausia statė spektaklių pagal lenkų autorių S. Mrożeko (Skerdykla 1976, Pėsčiomis 1982), W. Gombrowicziaus (Ivona, Burgundo kunigaikštytė 1978, Tuoktuvės 1984), S. I. Witkiewicziaus (Pragmatikai 1981, Motiejus Korbova ir Bellatrix 1986), S. Wyspiańskio (Odisėjaus sugrįžimas 1981, 1999) kūrinius. Sukūrė spektaklių pagal T. Bernhardo (Kalkinė 1992, 2004 rodytas Vilniuje, Artimieji. Ritter, Dene, Voss 1996, Immanuelis Kantas 1996, Auslöschung / Sunaikinimas 2001, Viršūnėse tvyro tyla 2006, Didvyrių aikštė 2015, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Auksinis scenos kryžius 2016) ir kitų austrų rašytojų (Miego miestas 1985, 2012, pagal A. Kubiną, R. Musilio Svajotojai 1988, Žmogus be savybių 1990 ir Romiosios Veronikos gundymas 1997, 2009, abu pagal R. Musilį, Maltė 1991, pagal R. M. Rilke, H. Brocho Lunatikai dalis 1 1995, dalis 2 1998, Procesas 2017, pagal F. Kafką) kūrinius, juose kėlė dvasinės krizės, egzistencinės baimės, tikėjimo klausimus.
Sukūrė triptiką apie 20 a. asmenybes: Factory 2 (2008, apie A. Warholą), Persona. Triptikas / Marilyn (2009, apie M. Monroe, 2009 rodytas Vilniuje), Persona. Simonos kūnas (2010, apie S. Weil). Kiti svarbesni spektakliai: Broliai Karamazovai (1990, 1999, pagal F. Dostojevskį), Yazminos Reza Menas (1997), A. Čechovo Trys seserys (1998, 2005) ir Žuvėdra (2007), Meistras ir Margarita (2002, pagal M. Bulgakovą), Dea Loher Klaros santykiai (2003), Zaratustra (2004, pagal F. Nietzsche), Laukiamasis ir Laukiamas. O (abu 2011, abu pagal Larsą Noréną), Kapris. Pabėgėlių sala (2019, pagal C. Malaparte’ę), Austerlicas (2020, Jaunimo teatre Vilniuje), Išeiviai (2024, abu pagal W. G. Sebaldą), Imagine (2022). K. Lupa dažniausiai pats verčia ir adaptuoja tekstus spektakliams, kuria jiems scenografiją. Spektakliuose nagrinėjamos filosofinės, socialinės ir etinės problemos, žmogaus egzistencijos klausimai, būdinga universalūs sceniniai įvaizdžiai, daug reikšmės teikiama aktorių vaidybai.
Knygos
Parašė knygų (Utopija ir jos gyventojai / Utopia i jej mieszkańcy 1994, Labirintas 2001, Žvilgčiojimai / Podglądania, Utopija 2 / Utopia 2, abi 2003, Utopija: Laiškai aktoriams / Utopia: Lettres aux acteurs 2016, lietuviškai išleista pavadinimu Utopija. Laiškai aktoriams 2020).
Mokiniai
Mokiniai: G. Jarzyna, K. Warlikowskis ir kiti.
Kita
Apie Lietuvoje pastatytą spektaklį sukurtas dokumentinis filmas Trikampiui pakilus: Krystianas Lupa stato „Didvyrių aikštę“ (2015, režisierius Mikas Žukauskas).
Apdovanojimai
Europos teatro premija (2009). Auksinis scenos kryžius (2016). Prancūzijos Menų ir literatūros ordinas (2017).
L: Kelionė į „Didvyrių aikštę“: Thomo Bernhardo pjesė: Krystiano Lupos spektaklis / sud. A. Liuga Vilnius 2016.
1706