krỹžiškieji kupolniai pastata, krikščionių sakraliniai pastatai, kurių kompozicijai būdingas graikiškojo kryžiaus planas su centre esančiu kupolu, paremtu 4 pilioriais (kartais mažesni kupolai dengia ir 4 kampines patalpas). Dažniausiai tai 3 arba 5 navų bazilika. Kryžiškieji kupoliniai pastatai susiformavo 7–8 a. Bizantijoje krikščionių šventyklų architektūroje. Vienas pirmųjų tokių statinių – Šv. Apaštalų bažnyčia Konstantinopolyje (6 amžius). Vėliau kryžiškieji kupoliniai pastatai paplito visuose Rytų krikščionių kraštuose. Italijoje kryžiškieji kupoliniai pastatai (Šv. Morkaus bazilika Venecijoje, 9 a.) turėjo įtakos renesansinio centriškojo plano pastato tipui susiklostyti. Lietuvoje pastatyta barokinių kryžiškųjų kupolinių pastatų (Švenčiausiosios Trejybės Liškiavoje, 1741, vizitiečių Švenčiausiosios Jėzaus Širdies Vilniuje, 18 a. pirma pusė, bažnyčios).
2271