Ktesifòntas (gr. Ktesiphōn), senovės Mesopotamijos miestas (dabar griuvėsiai Irake, 30 km į pietryčius nuo Bagdado, ant Tigro upės kairiojo kranto).

Istorija

Įkurtas 3 a. pr. Kr. viduryje Partų karalystės valdovų Aršakidų. 1 a. pr. Kr.–3 a. po Kr. pradžioje Partų karalystės sostinė. 116, 165, 197 užimtas Romos kariuomenės ir nuniokotas. 226, žlugus Partų valstybei, tapo Sasanidų valstybės sostine, kelis amžius buvo vienas turtingiausių ir didžiausių Artimųjų Rytų miestų. 7 a. pradžioje užimtas arabų ir nusiaubtas. 14 a. sunyko.

Architektūra

Buvusio stačiakampio plano miesto išliko tik griuvėsiai – 3–5 a. Sasanidų karališkųjų rūmų Taki Kisra (vadinamasis Bišapūras; statyti karalių Šapūro I, valdė 239–272, ir Chosrovo I, valdė 531–579) su didžiuliu aivanu, kurio skliautinė perdanga buvo viena didžiausių pasaulyje (35 m aukščio, 25 m pločio); rūmai buvo puošti stiuko dekoru, freskomis. Išliko ir pirties, 2 aukštų gyvenamųjų namų su vidiniais kiemais liekanų.

Karališkųjų rūmų Ktesifonte griuvėsiai

Karališkųjų rūmų Ktesifonte griuvėsiai 19 amžiuje (žurnalo Le Magasin pittoresque raižinys, 1876)

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką