Kùbos literatūrà. Kuriama ispanų kalba. Ikikolonijiniu laikotarpiu Kuboje gyvenusios gentys rašytinės literatūros nepaliko. 17–18 a. sukurta kreolų ir afrokubiečių liaudies poezijos. Seniausias literatūrinis kūrinys ispanų kalba – Silvestreʼs de Balboa (1563–1649) poema Kantrybės veidrodis (Espejo de paciencia 1608). 18 a. pabaigos–19 a. pradžios poetai Manuelis de Sequeira y Arango (1760–1846), Manuelis Justo de Rubalcava (1769–1805) parašė švietėjiškos literatūros, Francisco Covarrubiasas (1775–1850) – kūrinių teatrui. Nepriklausomybės idėjas skleidė švietėjai filosofai Félixas Varela y Moralesas (1787–1853), José Antonio Saco (1797–1879). Romantinių eilėraščių sukūrė J. M. Heredia y Heredia, lyrinių – Domingo Del Monte (1804–1853). Socialines ir nepriklausomybės idėjas reiškė poetas Gabrielis de la Concepciónas Valdésas (slapyvardis Plácido, 1804–44), patriotines – poetas, prozininkas ir dramaturgas José Jacinto Milanésas y Fuentesas (1814–78). Vergiją smerkė prozininkas Anselmo Suárezas y Romero (1818–78). Kolonijinį gyvenimą vaizdavo kostumbrizmo atstovas C. Villaverde. Kubos indėnus sibonėjus ikikolonijiniu laikotarpiu idiliškai aprašė poetai Joaquinas Lorenzo Luacesas (1826–67), Juanas Cristóbalis Nápolesas Fajardo (1829–62), Juanas Clemente Zenea (1832–71), Luisa Pérez de Zambrano (1835–1922), José Fornarisas (1847–90). Nepriklausomybės idėjas propagavo modernizmo pradininkas poezijoje, dramaturgas, meno kritikas, Kubos nacionalinis didvyris J. Martí. Nicolásas Heredia y Mota (1855–1901) parašė realistinių romanų. Pesimistinės nuotaikos atsispindi poeto modernisto Juliáno de Casalio (1863–93) kūryboje. Paskelbus nepriklausomybę (1902) literatūroje sustiprėjo modernistinės tendencijos. Rašytojai būrėsi apie žurnalą Cuba Contemporánea (1913–1927). Patriotinę poeziją kūrė Bonifacio Byrne (1861–1936), Francisco Javieras Pichardo (1873–1941), José Manuelis Poveda (1888–1926), intymiąją lyriką – A. Acosta, D. M. Barreo (1893–1945). M. Brullis parašė dadaistinės lyrikos. Rubéno Martínezo Villenos (1899–1934) poezijoje ryšku patriotinė, socialinė tematika. Poetai J. Z. Talletas, Ramónas Guirao (1908–49) pirmieji panaudojo afrokubietiškosios tautosakos motyvus. Žymiausio afrokubietiškosios poezijos atstovo N. Guilléno kūryboje atsispindi Kubos juodaodžių gyvenimo motyvai, ryški afrokubietiškosios muzikos įtaka. Kiti Kubos poetai – Lydia Cabrera (1899–1991), Emilio Ballagasas (1908–1954). Siurrealizmo ir magiškojo realizmo bruožai būdingi prozininko ir poeto A. Carpentiero kūrybai, psichologiškumas – Miguelio de Carrióno (1875–1929) romanams. Visuomeninį gyvenimą kolonijinio laikotarpio pabaigoje ir nepriklausomybės pradžioje nagrinėjo Carlosas Loveira (1882–1928), natūralizmo įtaka žymu novelisto Alfonso Hernándezo Catá (1885–1940) kūryboje, apie kaimo gyvenimą rašė L. F. Rodríguezas (1888–1947). Kiti prozininkai – Enrique Labradoras Ruizas (1902–91), Lino Novásas Calvo (1905–83), G. Cabrera Infante. J. Lezama Lima, E. Diego, C. Vitieras, Rolando Escardo (1925–60), F. Jamísas kūrė sudėtingos simbolikos eilėraščius. Vadinamajai penkiasdešimtųjų metų kartai priklauso poetai Pablo Armando Fernándezas (1930–2021), José Alvarezas Baragano (1932–62), Heberto Juanas Padilla (1932–2000), poetas ir prozininkas Severo Sarduy (1937–93). Žymiausi dramaturgai: José Antonio Ramosas (1885–1946), Ramónas Sánchezas Varona (1888–1962), F. Alfonso (1906–90), Virgilio Piñera (1912–79). 1939–60 San Francisco de Palmoje (prie Havanos) gyveno E. Hemingway (Jungtinės Amerikos Valstijos), Kubos tematika sukūręs apysaką Senis ir jūra (The Old Man and the Sea 1952).
Po 1959 revoliucijos formavosi socialistinės pakraipos literatūra. Žymesni rašytojai: prozininkai Manuelis Cofiño (1936–87), Miguelis Ángelis Barnetas Lanza (g. 1940), neobaroko atstovas R. Arenasas, Eliseo Alberto de Diego (1951–2011), poetė Lina de Feria (g. 1945), poetė ir prozininkė Zoé Valdés (g. 1959). Leidžiami literatūriniai žurnalai Casa de las Américas (nuo 1960), Unión (nuo 1962), El Caimán Barbudo (nuo 1966).
Vertimai į lietuvių kalbą
Į lietuvių kalbą išversta J. Martí poezijos (Eilėraščiai 1983), R. Arenaso, A. Carpentiero, Alfonso Hernándezo Catá, Manuelio Cofiño, N. Guilléno, C. Villaverde’s ir kitų rašytojų kūrinių.
L: M. Henríquez Ureña Panorama histórico de la literatura cubana 2 v. La Habana 1967; S. Chaple Estudios de literatura cubana La Habana 1980.
2440
Kubos literatūra; kubiečių literatūra; Kubos kultūra