Kùbos kis
Bendroji ūkio apžvalga
20 a. 10 dešimtmečio pradžioje planinę Kubos ūkio sistemą, netekusią (1991) buvusios SSRS paramos ir prekybinių ryšių su buvusio sovietinio bloko šalimis, ištiko krizė. Ją dar labiau padidino pasaulinėje rinkoje sumažėjusios cukraus ir nikelio kainos. Nuo 1993 valstybės monopolis pamažu ribojamas: legalizuojama privati ūkinė veikla, Kubos piliečiams leidžiama įsigyti užsienio valiutos, atsiranda komercinių bankų, valiutos keityklų, dalis valstybinių įmonių pertvarkomos į smulkesnes kooperatines, liberalizuojamos perteklinės (viršplaninės) žemės ūkio produkcijos (daugiausia vaisių) kainos. Sudaromos investicinės ir prekybos sutartys su užsienio (daugiausia Vakarų Europos) šalimis, t. p. kuriamos bendros įmonės. Diduma iš užsienio šalių gaunamų finansinių lėšų skiriama turizmui ir kitoms paslaugų sferos šakoms plėtoti, kasybos ir cukraus pramonei modernizuoti.
2005 Kubos BVP pagal perkamosios galios paritetą sudarė 37,24 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių, jo dalis vienam gyventojui – 3300 JAV dolerių. Infliacija siekė 4,2 %. Užsienio skola 13,1 mlrd. JAV dolerių konvertuojamąja valiuta ir 15–20 mlrd. JAV dolerių skola Rusijai.
2020, Pasaulio banko duomenimis, Kubos BVP sudarė 107,352 mlrd. JAV dolerio, BVP dalis vienam gyventojui – 9477,9 JAV dolerio.
Infliacija 37,67 % (2023 09).
https://s.vle.lt/diagramos/216.html
Pramonė
Kuboje yra apie trečdalis pasaulinių nikelio rūdos išteklių. Didžiausios nikelio rūdos kasyklos yra Holguíno provincijoje (kartu su nikelio rūda gaunama kobalto rūda); perdirbimo svarbiausi centrai – Moa ir Nicaro. Kasamos mangano (prie Mayarí, Bayamo), chromo (Mayarí), vario, geležies rūdos, auksas, gaunama nafta (jos gavyba patenkina 20 % šalies poreikių), gamtinės dujos, marmuras, gipsas, akmens druska. Apie 94 % elektros energijos pagaminama šiluminėse elektrinėse. 2021 pagaminta 19,75 kWh mlrd. elektros energijos. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – tabako (garsūs Kubos cigarai), chemijos (vaistų), cemento, tekstilės pramonė, metalurgija, laivų (žvejybos katerių) statyba. Cukraus gamyba nuo 1991 labai sumažėjo. Pramonės svarbiausi centrai: Havana, Santiago de Cuba, Santa Clara, Matanzasas, Cienfuegosas, Guantánamo, Holguínas. Havanos ir Santiago de Cubos miestuose yra naftos perdirbimo įmonės.
Partagas tabako fabrikas Havanoje
1
Bioprodukcinis ūkis
cukranendrių plantacija
tabako plantacija
Tradicinė Kubos ūkio šaka – žemės ūkis. Daugiau kaip ketvirtadalis Kubos teritorijos – valstybės nuosavybė (iki 1993 valstybei priklausė apie 80 %), kita dalis – kooperatinė ir privati. Ariamoji žemė užima 27,6 % Kubos teritorijos. Vyrauja dideli monokultūriniai ūkiai, tiekiantys produkciją eksportui; auginama cukranendrės, citrinmedžiai, kavamedžiai, bananai, ananasai, tabakas. Pirmųjų kavamedžių plantacijų archeologinis kraštovaizdis Kubos pietryčiuose – pasaulio paveldo vertybė. Cukranendrių plantacijų daugiausia yra Havanos, Matanzaso, Cienfuegoso, Villa Claros, Camagüey, Las Tunaso, Holguíno, Guantánamo provincijose. Dėl trąšų, degalų ir mašinų stygiaus (iki 1991 buvo tiekiama iš SSRS) cukranendrių derlius 1990–2003 sumažėjo nuo 76 mln. tonų iki 2,29 mln. tonų. Citrusiniai augalai (daugiausia greipfrutiniai ir apelsininiai citrinmedžiai) užima apie 500 000 ha; didžiausios plantacijos yra Juventudo saloje, Matanzaso ir Sancti Spírituso provincijų pietinėse dalyse. Tabakas auginamas daugiausia Kubos vidurinėje ir vakarinėje dalyse. Vietinėms reikmėms auginama ryžiai, batatai, maniokai, bulvės, pomidorai, kukurūzai, mangamedžiai, svogūnai. Kubos rytinėje dalyje (Camagüey, Las Tunaso, Granmos, Holguíno provincijose) veisiami mėsiniai galvijai, Kubos vakarinėje dalyje ir didelių miestų priemiestiniuose ūkiuose – pieniniai galvijai. Dar veisiama kiaulės, arkliai, avys, ožkos.
2
3
4
Žvejyba; daugiausia gaudoma tunai, omarai, krevetės, langustai. 2002 sugauta 59 600 t žuvų ir kitų jūros gyvūnų. Žvejybos svarbiausi uostai: Kubos šiaurinėje pakrantėje – Havana, Matanzasas ir Nuevitasas, pietinėje pakrantėje – Cienfuegosas, La Coloma, Santiago de Cuba.
2003 paruošta 3,6 mln. m3 medienos (daugiausia kurui).
Turizmas
paplūdimys Kuboje
Trinidado Didžioji aikštė su Brunetų rūmais (19 a. pradžia, kairėje) ir Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia
Turizmas (kartu su kitomis paslaugų sferos šakomis) – viena svarbiausių Kubos ūkio šakų. 2005 Kubą aplankė 2,3 mln. turistų. Daugiausia jų atvyksta iš Kanados, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Meksikos, Jungtinės Karalystės, JAV. Pajamos iš turizmo 2 mlrd. JAV dolerių (2003). Svarbiausi turizmo objektai: pajūrio kurortai (žymiausias – Varadero), karstinės teritorijos (tarp jų – karstiniai urvai), Havana, Trinidadas, Santiago de Cuba (Havanos senamiestis ir gynybiniai įtvirtinimai, Trinidadas ir Ingenioso slėnis, Santiago de Cubos tvirtovė – pasaulio paveldo vertybės).
Transportas
Keleivinių geležinkelių linijų yra 4226 km, iš jų 140 km elektrifikuota (2004); cukranendrių plantacijas aptarnauja 7740 km geležinkelių (35 % jų – siaurieji). Automobilių kelių yra 60 860 km, iš jų apie 30 000 km – su kieta danga (21 a. pradžioje). Svarbiausias kelias – Centrinis plentas (1145 km), einantis per visą Kubos salą nuo Pinar del Río (vakaruose) iki Santiago de Cubos (rytuose). Kubos prekybinio laivyno tonažas – 90 000 dedveitų; didžiausi prekybos uostai: Havana (apie 60 % Kubos krovinių apyvartos), Santiago de Cuba, Cienfuegosas, Manzanillo (Kubos pietinėje pakrantėje), Matanzasas, Nuevitasas, Antilla (šiaurinėje pakrantėje). Yra 11 tarptautinių oro uostų, iš jų svarbiausi – Havanos José Martí tarptautinis, Santiago de Cubos, Camagüey, Varadero, Holguíno.
Havanos José Martí tarptautinis oro uostas
Bankai
Kredito ir komercijos banko skyriaus būstinė Varadero
Bankų sistemą sudaro Kubos centrinis bankas (Banco Central de Cuba, įkurtas 1997, būstinė Havanoje), 8 komerciniai bankai, 13 užsienio bankų atstovybių, 20 nebankinių finansų institucijų ir keturios užsienio nebankinių finansų institucijų atstovybės. Kuboje galioja Kubos pesas, lygus 100 sentavų (įvestas 1857, iki 1899 lygus 100 sentesimų).
Užsienio prekyba
Kubos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2004)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2005 eksportuota prekių už 2,39 mlrd. JAV dolerių, importuota už 6,92 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia eksportuojama nikelis, tabakas, žuvys, vaistai, citrusai, kava, cukrus. Importuojama daugiausia nafta, maisto produktai, mašinos ir įrenginiai, chemijos pramonės produktai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2004 eksportavo į Kubą prekių už 0,1 mln. litų ir importavo iš Kubos už 0,1 mln. litų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportavo į Kubą prekių už 2,241 mln. eurų, importavo iš Kubos prekių už 1,4 tūkst. eurų.
Kubos BVP struktūra (2005)
2271
-Kubos pramonė; -Kubos žemės ūkis; -turizmas Kuboje; -Kubos transportas; -Kubos bankai; -Kubos užsienio prekyba; -Kubos ekonominiai ryšiai su Lietuva