Kudrkos Naũmiestis, miestas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, Rusijos Federacijos (Kaliningrado sritis) pasienyje, prie Šešupės ir Širvintos santakos; seniūnijos, parapijos centras. 1444 gyventojai (2020).

Kudirkos Naumiestis

Plentai į Šakius, Vilkaviškį, Kybartus, Pilkalnį (Rusijos Federacija). Javų, rapsų, veislinių bulvių auginimo (Šaka), kukurūzų, žolių sėklų vejoms, ganykloms ir daigų auginimo (Valjona) bendrovės. Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkarda. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija (veikia muziejus), vaikų darželis, parapijos globos namai, kultūros centras, biblioteka (1907). Dr. V. Kudirkos (1998) muziejus, P. Sederevičiaus skulptūrų ekspozicija. V. Kudirkos, P. Orintaitės‑Janutienės kapai, hitlerizmo aukų kapinės. 1,5 km į pietvakarius nuo Kudirkos Naumiesčio yra Kudirkos Naumiesčio piliakalnis, 2 km į rytus nuo miesto – V. Kudirkos miškas.

Kudirkos Naumiesčio herbas

Architektūra

Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia Kudirkos Naumiestyje (pradėta 1781, manoma, architektas J. Vališauskas, 1869 pristatyti bokštai)

Miesto planas taisyklingasis stačiakampis (susiklostė 17 a. viduryje). Centre yra kvadratinė aikštė su V. Kudirkos paminklu (1934, skulptorius V. Grybas). Dvibokštė saikingų vėlyvojo baroko formų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pradėta 1781, manoma, architektas J. Vališauskas, 1869 pristatyti bokštai; turi klasicizmo bruožų). Bažnyčioje yra paveikslas Švč. Mergelė Marija Škaplierinė (18 a. pabaiga), altorius su skulptūromis (19 a.), rokokinė žvakidė (19 a. pirma pusė). Neogotikinė evangelikų liuteronų bažnyčia (apie 1842, dabar Kudirkos Naumiesčio kultūros centras). Kudirkos Naumiesčio kapinėse – senoji medinė ir naujoji eklektiškų formų mūrinė koplyčia. Stačiatikių koplyčia. Vytauto Didžiojo (arba Nepriklausomybės) paminklas (1930, skulptorius V. Grybas, bareljefo autorius skulptorius P. Rimša, Vyčio – skulptorius J. Zikaras; 1967 nugriautas, 1990 atstatytas), prie bažnyčios – paminklas Lietuvos partizanams (pastatytas 1995, architektas A. Kubilius). V. Kudirkos gelžbetoninis tiltas per Šešupę (1939). Daktaro V. Kudirkos muziejaus pastatas (1998, architektas A. Ambrasas).

2271

Istorija

16 a. viduryje dabartinio Kudirkos Naumiesčio vietoje buvo Duliebaičių kaimas. 1561 jame buvo 8 sodybos. 1643 gavo Magdeburgo teisę; pavadintas Vladislavovu (Abiejų Tautų Respublikos valdovo Vladislovo Vazos garbei), vietos gyventojai vadino Naumiesčiu. 1644 pastatyta bažnyčia, įsteigtas basųjų karmelitų vienuolynas (1805 uždarytas). Daug gyventojų 1661 mirė nuo maro; 1784, 1803, 1881 didelė dalis miesto sudegė. 19 a. veikė parapinė, nuo 1837 – sekmadieninė amatų mokykla. 1835 žydai sudarė 76 % miesto gyventojų, 1880 pastatyta sinagoga ir įkurta žydų mokykla.

19 a. 4 dešimtmetyje įsteigtas stiklo fabrikas, vėliau – verpykla, 1840 – šerių valymo fabrikas. 1867–1919 miestas buvo apskrities, 1919–50 valsčiaus, 1950–59 rajono, vėliau Bublelių apylinkės centras. 1864–1904 į Naumiestį slapta buvo gabenama draudžiamoji lietuviška spauda ir iš čia platinama. 1877 pastatytas medinis tiltas per Šešupę. 19 a. pabaigoje veikė linų šukavimo įmonė. 1906 įsteigta alaus darykla. Rusijos valdžia 1913 pastatė cerkvę. 1914 įsteigtas muzikos, literatūros ir dramos draugijos Gabija skyrius. 1934 Naumiestis pavadintas Kudirkos Naumiesčiu. 1941–42 vokiečių okupacinės valdžios nurodymu iš Kudirkos Naumiesčio išvežta ir netoliese, Žynių kaime, nužudyta apie 2000 žydų ir SSRS kareivių belaisvių. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai. 1993 patvirtintas Kudirkos Naumiesčio herbas. Naumiestyje gyveno V. Kudirka, dirbo K. Grinius, J. Bagdonas.

1857 buvo 5516, 1897 – 4595, 1923 – 3067, 1959 – 2574, 1970 – 2437, 1989 – 2061, 2001 – 1997, 2011 – 1732 gyventojai.

A. Miškinis Kudirkos Naumiestis: istorija ir architektūra Vilnius 1998.

2723

1303

-Duliebaičiai; -Vladislavovas; -Naumiestis

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką