kulà (turk. kule – bokštas), įtvirtintas albanų, graikų, juodkalniečių, serbų senovės pastatas. Stačiakampio plano, dažniausiai trijų aukštų, kai kada su bokštu. Kulos tašytų akmenų sienos apie 1 m storio su šaunamosiomis angomis vietoj langų; stogas – keturšlaitis, dengtas čerpėmis ar akmens plytelėmis. Atsirado gentinėje visuomenėje, paplito viduriniais amžiais, statyta ir vėliau per karus, kai kada ir nuolat gyventi.
2271