Kultros infrastruktros ceñtras, iki 2002 „Paminklai“, 2002–2020 03 „Lietuvos paminklai“, Lietuvos kultūros ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga Vilniuje.
Struktūra
Yra Administravimo, Detaliųjų tyrimų, Statybos sutarčių administravimo skyriai, Projektavimo priežiūros, Projektų valdymo, Techninės priežiūros tarnybos, Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupė FIXUS Mobilis.
Veikla
Veiklos sritys: paveldotvarkos programų įgyvendinimas, kultūros infrastruktūros modernizavimas, kultūros paveldo objektų prevencinė stebėsena ir priežiūra (Fixus Mobilis), detalieji tyrimai (apžvalginio pobūdžio cheminiai tyrimai).
Svarbiausi objektai
1991–2020 kasmet organizavo apie 130–150 kultūros paveldo objektų tvarkybą. Svarbiausi objektai: Vilniaus Šventojo Pranciškaus Asyžiečio ir Bernardo, arba Bernardinų, bažnyčia ir vienuolynas (Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis), Arkikatedra bazilika (Vilniaus katedra ir varpinė), Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia, Vilniaus gynybinės sienos Bastėja, Tuskulėnų dvaro ansamblis ir Tuskulėnų rimties parkas (Tuskulėnai), Vasario 16 Akto signatarų kapų ir gimtinių paženklinimas, J. Basanavičiaus gimtinės sodyba Ožkabaliuose (Vilkaviškio rajono savivaldybė), A. Smetonos gimtinė Užulėnyje (Ukmergės rajono savivaldybė), Kėdainių rotušė, Maironio tėviškė Bernotuose ir Maironio gimtinė Pasandravyje (Raseinių rajono savivaldybė), Lietuvos karių kapai Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse (Kauno karių kapinės), Lietuvos karių kapai ir paminklas Berznyko kapinėse (Lenkija), Laisvės gynėjų memorialas Antakalnio kapinėse, Medininkų pasieniečių žūties (Medininkų žudynės) vietos įamžinimas, paminklas pasieniečiui G. Žaguniui žūties vietoje Krakūnuose (Šalčininkų rajono savivaldybė), Vileišių rūmai Vilniuje (juose įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), Verkių dvaro sodyba Vilniuje, Trakų Pusiasalio pilis (Trakų pilys) ir Užutrakio dvaro rūmai, Biržų pilis, Medininkų pilis (Vilniaus rajono savivaldybė), Dubingių piliavietė (Molėtų rajono savivaldybė), Panemunės pilis ir Raudonės pilis (Jurbarko rajono savivaldybė), Klaipėdos piliavietė (Klaipėdos pilis), Kernavės piliakalniai, Liškiavos piliakalnis, Merkinės piliakalnis, Punios piliakalnis, Sudargo piliakalniai, Birštono piliakalnis, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedra bazilika, Šv. Gertrūdos (marijonų) bažnyčia Kaune, Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčia, Šiluvos Švč. Dievo Motinos Apsireiškimo koplyčia, Rokiškio Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia, Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra, buvusi Kražių kolegija ir Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (Kelmės rajono savivaldybė), Liškiavos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis (Varėnos rajono savivaldybė), Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika, medinės Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų ir Rumbonių Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios (Alytaus rajono savivaldybė), Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Jurbarko rajono savivaldybė), Kurtuvėnų Šventojo Apaštalo Jokūbo bažnyčia (Šiaulių rajono savivaldybė), Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia (Ignalinos rajono savivaldybė), Palangos kurhauzas, Kauno valstybinis dramos teatras, Kauno tvirtovės Devintasis fortas, Kauno tvirtovės Komendanto rūmai, Klaipėdos dramos teatras, Klaipėdos universiteto pastatai, Kintų mokykla (dabar Vydūno kultūros centras-muziejus; Šilutės rajono savivaldybė), Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose, Vilniaus choralinė sinagoga, Kėdainių sinagogų kompleksas, Alytaus sinagoga, Žiežmarių medinė sinagoga (Kaišiadorių rajono savivaldybė), Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksas (Klaipėdos rajono savivaldybė), Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia, seniausia Lietuvoje medinė Bobriškių sentikių cerkvė (Radviliškio rajono savivaldybė), Trakų karaimų kenesa, Plungės, Rokiškio, Kretingos, Kelmės, Jašiūnų (Šalčininkų rajono savivaldybė), Alantos (Molėtų rajono savivaldybė) dvarų sodybos, Burbiškių ir Baisogalos dvaro sodybos (Radviliškio rajono savivaldybė), Kamajų miestelio aikštė (Rokiškio rajono savivaldybė), Utenos pašto stotis.
Istorija
Įmonė įkurta 1991 Vyriausybės sprendimu prie Paminklotvarkos departamento (vėliau – Kultūros paveldo departamentas). 1995–2002 turėjo specialios paskirties bendrovės statusą, 2003–2004 buvo uždaroji akcinė bendrovė. 2008–2020 03 31 valstybės įmonė Lietuvos paminklai. Organizavo kultūros paveldo objektų tyrimus, projektavimo, konservavimo, restauravimo, remonto ir atkūrimo darbus, nuo 2007 ir kultūros paveldo objektų bei vietovių tvarkybą, šių darbų priežiūrą, tvarkomuosius statybos darbus, specialųjį teritorijų planavimą. Įgyvendino valstybės, savivaldybių, privačių asmenų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus kultūros vertybių tvarkybos projektus, vykdė paveldotvarkos programas.
2020 04 01 įmonė Vyriausybės nutarimu pertvarkyta į Kultūros ministerijai pavaldžią biudžetinę įstaigą Kultūros infrastruktūros centrą.
Direktoriai
1
3006