Kumrano rankraščiai (Izraelio muziejus, Jeruzalė)

Kumrãno rañkraščiai, senoviniai rankraščiai, rasti Negyvosios jūros šiaurės vakarų pakrantės olose. Iš viso atrasta apie 800 įvairaus dydžio tekstų fragmentų ir 11 ištisų ritinių (saugomi Izraelio nacionaliniame muziejuje). Kumrano rankraščius sudaro apie 200 hebrajų Biblijos, apie 600 esenų šventųjų raštų ir keliolika biblinių tekstų vertimų rankraščių fragmentų. Kiekvienas rankraštis žymimas Q raide (reiškia Kumrano vietovę), skaičius prieš raidę – olos, kurioje rasta, numerį, skaičius arba raidės po Q – rankraščio fragmento pavadinimą, pvz., 1QIzb – pirmoji Kumrano ola (1Q), pranašo Izaijo knygos (Iz) antras variantas (b). Rankraščių parašymo laikotarpis – 3 a. prieš Kristų pabaiga–68 m. po Kristaus. Parašyti dauguma hebrajų, kiti aramėjų (apie13 %) ir graikų (pavieniai) kalbomis ant pergamento ir papiruso, 3Q15 ritinys – varinis. Tekstai hebrajų ir aramėjų kalbomis parašyti skirtinga rašysena: archajine (3 a.–150 m. prieš Kristų), hasmonėjų (150–50 prieš Kristų), erodininkų (50 m. prieš Kristų–40 m. po Kristaus) ir ornamentine (nuo 50 m. po Kristaus). Svarbiausias rankraštis – 1QIza, seniausias iš visų rastų ritinių rankraščių, jame hebrajų kalba surašyta pranašo Izaijo knyga, t. p. rasti pranašo Habakuko knygos fragmentai (1QpHab), vienos žydų bendruomenės tikėjimo nuostatai (1QS, 1QSa), psalmių rankraštis (1QH) ir kita. Kumrano rankraščiai yra svarbūs kalbiniu, istoriniu, egzegetiniu ir religiniu požiūriais.

Pavienių rankraščių Negyvosios jūros apylinkėse rasta jau senovėje. Eusebijas Cezarėjietis ir Epifanijas iš Salamino rašo apie Origeną, kuris sudarinėdamas Hexapla naudojo rankraštį, surastą prie Jericho moliniame inde. Seleukijos patriarchas Timotiejus I laiške Elamo metropolitui Sergijui mini ST ir kitus rankraščius, parašytus hebrajų kalba, t. p. atrastus oloje prie Jericho. Didžiausi Kumrano rankraščių atradimai prasidėjo nuo 1947. Beduinai oloje prie dabartinio Chirbet Kumrano atsitiktinai surado molinius indus, kuriuose buvo paslėpti įvairūs rankraščiai. Nustačius Kumrano rankraščių autentiškumą ir senumą surengta archeologinių ekspedicijų, vykdomi moksliniai tyrinėjimai, Kumrano rankraščiai buvo aptikti 11 olų. Įvairiose olose Kumrano rankraščių rasta nevienodai: dešimtoje oloje surastas tik vienas fragmentas, ketvirtoje – keliasdešimt tūkstančių. Manoma, Kumrano rankraščiai priklausė esenų bendruomenei, gyvenusiai Chirbet Kumrano vietovėje nuo 3 a. prieš Kristų pabaigos iki 68 m. po Kristaus.

L: J. A. Fitzmyer Responses to 101 Questions on the Dead Sea Scrolls New York 1992; W. Tyloch Rękopisy z Qumran nad Morzem Martwym Warszawa 1997; J. A. Fitzmeyer The Dead Sea Scrolls and Christian origins Cambridge 2000.

1854

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką