raudonpilvių kūmučių būdinga buveinė
raudonpilvės kūmutės kiaušiniai ant povandeninių augalų
raudonpilvės kūmutės buožgalvis
raudonpilvės kūmutės jauniklis
raudonpilvės kūmutės jauniklis
kūmùtės (Bombina), beuodegių varliagyvių (Anura) būrio, kūmučių (Bombinatoridae) šeimos gentis. 10 rūšių. Kūmutės paplitusios Europoje ir Azijoje. Kūno ilgis 3,5–7,5 cm. Oda karpota. Pilvas raudonas, oranžinis ar geltonas, su tamsiomis dėmėmis. Užpakalinės galūnės su plaukiojamosiomis plėvėmis. Akies vyzdys trikampio formos. Liežuvis storas, disko formos, apatiniu pagrindu prisitvirtinęs prie burnos apačios, gaudant grobį neišmetamas. Gyvena negiliuose, gerai įšylančiuose, gėluosiuose vandenyse. Dieną daugiausia būna vandenyje, sutemus išlipa į krantą. Minta vabzdžių lervomis, sliekais. Žiemoja sausumoje. Dauginasi vandenyje. Patelė ant povandeninių augalų padeda 80–300 kiaušinių, iš kurių po 4–10 parų išsirita buožgalviai. Po maždaug 3 mėn. iš buožgalvių išsivysto suaugę individai.
Tolimųjų Rytų kūmutė
Žinomesnės rūšys
Didžiausia yra didžioji kūmutė (Bombina maxima), kūno ilgis iki 7,5 cm, paplitusi Kinijos pietinėje dalyje nuo 2000 iki 3300 m virš jūros lygio. Geltonpilvė kūmutė (Bombina variegata) paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje. Iki 5 cm ilgio, pilvas geltonas arba oranžinis. Kinijos šiaurytinėje dalyje, Korėjoje ir Tolimuosiuose Rytuose dažna Tolimųjų Rytų kūmutė (Bombina orientalis). 3–5 cm ilgio, nugara pilkai žalia, pilvas ryškiai raudonas su juodomis dėmėmis. Sutinkama kalnų upeliuose. Vidurio ir Rytų Europoje paplitusi raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina).
didžioji kūmutė
Lietuvoje
raudonpilvės kūmutės pilvinė pusė (būdinga oranžinė spalva ir daug balsvų taškelių)
Lietuvoje gyvena 1 rūšis – raudonpilvė kūmutė. Kūnas 40–55 mm ilgio, plokščias, oda karpota. Odos liaukų išskyros nuodingos. Nugara pilka arba ruda su juodai pilkomis dėmėmis, pilvas raudonas arba oranžinis su melsvai juodomis dėmėmis ir smulkiais balsvais taškeliais. Kiekvienos raudonpilvės kūmutės pilvo dėmėtumas skirtingas. Gyvena sekliuose, iki 0,5–1,5 m gylio, gerai saulės įšildomuose vandenyse. Minta įvairiais vandens bestuburiais. Veisimosi periodas prasideda vėlyvą pavasarį ir tęsiasi iki vasaros vidurio, jo metu patinai skleidžia melodingus garsus. Patelė kiaušinius deda seklesnėse vietose, prie vandens augalų vertikaliais stiebais. Išsiritę buožgalviai yra 5–8 mm, iki metamorfozės užauga iki 45–50 milimetrų. Raudonpilvė kūmutė žiemoja įsikasusi į žemę po medžių šaknimis, urveliuose, kartais rūsiuose. Migruoja netoli nuo neršto telkinių, dažniausiai 300–1000 metrų.
Nyksta dėl tinkamų buveinių kaitos ir nykimo, taršos, dalis populiacijos žūsta per pavasarines ir rudenines migracijas. Manoma, Lietuvoje gyvena apie 20 000–50 000 raudonpilvių kūmučių. Įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.
raudonpilvės kūmutės patinas veisimosi metu
raudonpilvės kūmutės patelė
Tolimųjų Rytų kūmutė