kūnas: a – iškilasis, b – neiškilasis
knas, erdvės dalis, kurią iš visų pusių riboja paviršiai. Kūnas, kurio bet kuriuos du taškus jungiančios atkarpos visi taškai priklauso tam kūnui, vadinamas iškiluoju, pvz., kubas, piramidė, rutulys, elipsoidas, ritinys, kūgis. Iškiląjį kūną ribojantis paviršius vadinamas iškiluoju paviršiumi. Per kiekvieną iškiląjį kūną ribojančio paviršiaus tašką galima išvesti atraminę plokštumą P, t. y. tokią plokštumą, kuri su iškiluoju paviršiumi turi bent vieną bendrą tašką, bet nekerta iškilojo kūno. Jis yra vienoje bet kurios jo atraminės plokštumos pusėje.
2608