Kunigáikščio Márgio rinktnė, Márgio rinktnė, Šiaurės rytų Lietuvos partizanų junginys (rinktinė), 1947 05–1950 rudenį kovojęs prieš sovietinį okupacinį režimą.
Priklausė Algimanto apygardai, sudarytai sumažinus Vytauto apygardą. Rinktinė veikė Rokiškio apskrityje (išskyrus Obelių valsčių) ir Antalieptės, Dusetų, Svėdasų bei Užpalių valsčiuose. Įkūrė ir vadovavo J. Kemeklis (slapyvardis Rokas). Rinktinę sudarė 3 kuopos: Dariaus ir Girėno (vadas K. Jurevičius, slapyvardžiu Dobilas, vėliau – A. Baukys, slapyvardžiu Sakalas; priklausė Algirdo ir Žalgirio būriai), Gedimino (vadas J. Bulovas, slapyvardžiu Iksas; 1 būrys) ir Tumo‑Vaižganto (vadas A. Nakutis, slapyvardžiu Viesulas, jam žuvus – B. Stasiškis, slapyvardžiu Sūkurys; Vaidevučio ir Viesulo būriai). Dėl nuolatinių partizanų žūčių ir vykdant Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo nutarimus dėl junginių struktūros suvienodinimo 1949 06 01 vietoj rinktinės kuopų buvo sudaryti Aušros (vadas P. Černius, slapyvardžiu Tigras) ir Neries (vado slapyvardis Dūmas) rajonai. Nuo 1949 Kunigaikščio Margio rinktinės vadovybė palaikė nuolatinį ryšį su Algimanto apygardos vadovybe. Kadangi rinktinė buvo vėlai įkurta, didesnių kautynių išvengta, veikla buvo daugiau gynybinio pobūdžio – rinktinės štabas būriams duodavo įsakymus naikinti sovietinį partinį aktyvą, saugumo agentūrą.
Kunigaikščio Margio rinktinės partizanai su rinktinės vadu Juozu Kemekliu‑Roku (kairėje) peržiūri dokumentus
Kunigaikščio Margio rinktinės partizanai. Stovi iš kairės: rinktinės vadas Juozas Kemeklis‑Rokas, Petras Dilys‑Eimutis, Antanas Dilys‑Litas ir Feliksas Niaura‑Cipras
1949 pabaigoje žuvo daug kovotojų, 1950 03 teliko 16. Rinktinės vado J. Kemeklio ir štabo viršininko V. Baltrūno (slapyvardis Strazdelis) pastangomis štabas laikinai buvo atkurtas. Likę gyvi Kunigaikščio Margio ir Šarūno rinktinių partizanai 1950 11 buvo priskirti Vytauto apygardos (Algimanto apygarda nustojo veikusi) Tumo‑Vaižganto rinktinei (Vaižganto rinktinė).