kaimo sodybų kupetinio išsidėstymo schema
kupetnis káimas, vienas seniausių gyvenvietės tipų Lietuvoje. Sudaro laisvai, be aiškaus plano, išsidėsčiusios sodybos (kartais kaimynų žemės įsiterpia viena į kitą). Kupetinį kaimą formuoja gamtinės ribos – kalvos, miškai, ežerai. Per kaimą einantys keliai nesudaro jungiančios ašies. Kupetinis kaimas formuojamas ir statant naujus gyvenamuosius bei ūkinius pastatus aplink vieną sodybą padidėjus jos gyventojų skaičiui. Kupetiniams kaimams priskiriami ir bajorkaimiai. Kupetiniai kaimai, manoma, susiklostė 13–14 amžiuje. Iki Valakų reformos (16 a.) sudarė didžiąją gyvenviečių dalį. Žemės reformų nepakeistų kupetinių kaimų išliko Dzūkijoje bei Klaipėdos krašte. Kai kurie tyrinėtojai (K. Šešelgis, M. Urbelis) kupetinius kaimus vadina padrikaisiais, arba savaimingai susiklosčiusiais, kaimais.
1302