kupiškėnų tarmė

kupišknų tarm, lietuvių kalbos rytų aukštaičių patarmės dalis. Šnekama Kupreliškio, Papilio (Biržų rajono savivaldybės teritorija), Pandėlio, Panemunio (Rokiškio rajono savivaldybės teritorija), Alizavos, Kupiškio, Skapiškio, Šimonių (Kupiškio rajono savivaldybės teritorija) apylinkėse. Kupiškėnų tarmė vietoj lietuvių bendrinės kalbos balsių e ir ė, kai jie yra absoliutiniame žodžio gale ar prieš kietąjį priebalsį, turi a (bàt ‘bet’, bágu ‘bėgu’, dukt. ‘duktė’, katàs ‘kates’). Balsius e, ė išlaiko prieš minkštąjį priebalsį (r′k′t′ ‘rėkti’) arba prieš skiemenį su priešakinės eilės balsiais (ded) ir po priebalsių g, k, š, ž, č, j (ketur, šra ‘šėrė’, žla ‘žėlė’). Žodžio kamieno kirčiuotas e prieš minkštąjį priebalsį ir po g, k, š, ž, č, j siaurinamas (g.ras ‘geras’, sn′t′ ‘senti’), kirčiuotas a tariamas su o atspalviu (n.mas ‘namas’, š.ltas ‘šaltas’). Kupiškėnų tarmės pavadinimas pradėtas vartoti 1965 priimtoje lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje. Pagal K. Jauniaus ir A. Salio tarmių skirstymą vadinti dadininkais.

L: Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos dialektologija Vilnius ²1994; Ž. Markevičienė Aukštaičių tarmių tekstai d. 2 Vilnius 2001; Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija Vilnius 2004.

303