Kùpiškis, miestas Lietuvos šiaurės rytuose, 40 km į šiaurės rytus nuo Panevėžio; rajono savivaldybės, katalikų dekanato centras. 5907 gyventojai (2020).

Kupiškis įsikūręs prie Lėvens (1984 patvenktas, susidarė Kupiškio tvenkinys) ir jo kairiojo intako Kupos santakos. Per Kupiškį eina Šiaulių–Daugpilio (Latvija) plentas ir geležinkelis; plentai į Biržus, Uteną. Svarbiausios bendrovės: Simega (statybinių plytų, medienos gaminių gamyba, medienos apdirbimas), Lelija (drabužių siuvimas). Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia. Ligoninė, pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, Panevėžio visuomenės sveikatos centro filialas, Kupiškio verslo ir technologijos mokykla (buvusi žemės ūkio mokykla), L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, P. Matulionio progimnazija, pradinė, muzikos (su dailės skyriumi), sporto mokyklos, jaunimo ugdymo centras, pedagoginė psichologijos tarnyba, 2 lopšeliai‑darželiai, kultūros centras, Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Kupiškio etnografijos, P. Matulionio muziejai; veikia gimnazijos istorijos muziejus.

Kupiškio herbas

Tarptautinis kultūrų festivalis Lingaudala (nelyginiais metais, liepos mėnesį). Paminklas politiniams kaliniams ir tremtiniams (1991). Mieste yra Lietuvos savanorių (pastatytas paminklas), rezistentų (paminklas), žydų genocido aukų kapai, nacių teroro ir I pasaulinio karo vokiečių karių kapinės. Prie Kupiškio yra Lėvens kraštovaizdžio draustinis, į šiaurę nuo jo Kupiškio piliakalnis. Leidžiami laikraščiai Kupiškėnų mintys (nuo 1946), Kupiškio žinios (1999).

Architektūra

Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia Kupiškyje (1900–14, projektas profesoriaus K. Rączewskio)

Miesto planas stačiakampis; centre yra netaisyklingos formos aikštė. Neogotikinėje dvibokštėje Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje (1900–14, projektas profesoriaus K. Rączewskio) yra medinių skulptūrų (Nukryžiuotasis 1884, Šventasis su stula, Šventasis su knyga, Šventasis su stula ir knyga, visos 19 a.), vyskupo K. Paltaroko bronzinis bareljefas (20 a. pirma pusė, skulptorius P. Rimša). Linų sandėlis (18 a., dabar administracinis pastatas). Akmens mūro mokykla (1823, dabar Kupiškio etnografijos muziejus). 2 malūnai (1880 ir 1904). Didžioji sinagoga (perstatyta; dabar Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka). Kupiškio kapinėse – V. Eiduko antkapinis paminklas (1937, skulptorius B. Bučas). Skulptūros: Tėviškės prisiminimai (1988, skulptorius V. Krutinis), Besileidžiantis angelas (2001, skulptorius H. Orakauskas). Skulptūriniai paminklai: L. Gucevičiaus (1994), generolo J. Černiaus (1998, abiejų skulptorius V. Krutinis).

L. Gucevičiaus paminklas Kupiškyje (1994, skulptorius V. Krutinis, © LATGA, 2020)

2271

Istorija

Kupiškis minimas nuo 1480. 1529 vadinamas miesteliu. 16 a. per jį ėjo kelias iš Vilniaus į Rygą. 1616 pastatyta bažnyčia. 18 a. Kupiškį ir jo seniūniją valdė didikai Tyzenhauzai ir (nuo 1771) Čartoriskiai. 1781 minima parapinė mokykla, joje mokyta ir daržininkystės. 1791, 1858, 1868, 1876, 1915 miestelis degė. 1861–1915 ir 1919–46 Kupiškis buvo valsčiaus, 1915–19 apskrities centras. 19 a. antroje pusėje Kupiškyje buvo Rygos pirklių linų sandėliai. 1863 apylinkėse veikė Jankausko vadovaujamas sukilėlių būrys. 1872 įsteigta valdinė pradžios mokykla (1909–17 dviklasė, 1917–39 progimnazija). Prieš 1880 atidaryta ligoninė. 1885–1904 veikė slapta mokykla, rengianti daraktorius. 1888 įsikūrė draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo punktas; spaudą platino P. Kirkšnelytė-Braknienė, D. Vaitiekūnas ir kiti knygnešiai. 1905 įvyko anticarinių demonstracijų. 1913 įsteigta vilnų karšykla ir verpykla, mieste įrengtas elektros apšvietimas.

Kupiškis. Turgaus (dabar L. Gucevičiaus) aikštė 1916

20 a. 4 dešimtmetyje veikė 2 malūnai, pieninė, kalkinė. 1941 06, 1945, 1948 ir 1952 sovietų valdžia ištrėmė 37 Kupiškio gyventojus. 1941 07 vokiečių okupacinės administracijos nurodymu išžudyta daugiau kaip 800 Kupiškio žydų. Sovietų okupacijos metais apylinkėse veikė (po II pasaulinio karo) Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai; Kupiškis buvo apskrities (1946–50), rajono (1950–95), nuo 1995 yra rajono savivaldybės centras. 1966–92 veikė Kupiškio etnografinis liaudies teatras, kurio repertuarą sudarė Senovinės kupiškėnų vestuvės. 1997 patvirtintas Kupiškio herbas. 1833 buvo 1032, 1842 – 2715, 1897 – 3742, 1923 – 2672, 1959 – 4127, 1979 – 4876, 1989 – 8786, 2001 – 8451, 2011 – 7206 gyventojai.

Kupiškis

2723

1303

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką