kùro prãmonė, gavybos ir apdirbamosios pramonės šakų, kurių įmonės verčiasi kuro ir energijos išteklių gavyba, perdirbimu ir transportavimu, kompleksas. Kuro pramonei priklauso anglių pramonė, dujų pramonė, durpių pramonė, degiųjų skalūnų (skalūnų pramonė), kokso chemijos pramonė, naftos pramonė, naftos perdirbimo pramonė, naftos chemijos pramonė, biokuro (gaminamas iš biomasės, pvz., bioetanolis, biodyzelinas, augalinis aliejus), branduolinio kuro ir tradicinio kuro (malkų, cukranendrių išspaudų, medžio anglių, įvairių degių atliekų) gamyba ar paruošimas vartoti. Kietojo, skystojo ir dujinio kuro mastas įvertinamas ir palyginamas natūrinius matavimo vienetus perskaičiavus (naudojant konvergavimo koeficientus) anglies arba naftos ekvivalentu (1,428 tonos anglies ekvivalento = 1 tona naftos ekvivalento). 2003 pasaulyje išgauta daugiau kaip 12,7 mlrd. tonų (anglies ekvivalentu) kuro: 3,7 mln. tonų kietojo, 5,5 mln. tonų skystojo ir daugiau kaip 3,5 mln. tonų dujinio. Daugiausia išgavo Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Kinija, Saudo Arabija, Kanada.
Pramoninės kuro gavybos pradžia siejama su 18 a. antroje pusėje prasidėjusia akmens anglių pramonine gavyba. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje pradėjus iš akmens anglių išgauti dujas atsirado dujų pramonė. Skystojo kuro pramonės kūrimosi pradžia laikomi 1859, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo mechanizuotai išgręžti pirmieji naftos gręžiniai. 20 a. kuro gavybos mastas sparčiai didėjo dėl didėjančios energijos paklausos, o naftos produktų – ir dėl vidaus degimo variklių paplitimo sausumos bei jūrų transporto priemonėse ir aviacijos plėtros. 20 a. 6–9 dešimtmečiais pagal kuro gavybą pirmavo Jungtinės Amerikos Valstijos (1950 išgavo 1,2 mlrd. tonų, 1960 – 1,4 mlrd. tonų, 1970 – daugiau kaip 2,1 mlrd. tonų) ir SSRS (atitinkamai 0,3 mlrd. tonų, 0,7 mlrd. tonų, daugiau kaip 1,2 mlrd. tonų). 1950–2003 kuro gavyba pasaulyje padidėjo 4,86 karto (1 lentelė). Sparčiausiai didėjo dujų (14,4 karto), naftos (6,9 karto) ir kietojo kuro (2,3 karto) gavyba. Dėl kai kurių kuro rūšių skirtingų gavybos didėjimo tempų keitėsi išgaunamo kuro struktūra: kietojo kuro (anglių, kokso, durpių, degiųjų skalūnų) dalis pasaulio kuro balanse nuo 60,3 % 1950 sumažėjo iki 28,8 % 2003, dujų – atitinkamai padidėjo nuo 9,4 % iki 28 %, t. y. šios kuro rūšys pasaulio energetikoje susilygino. Skystojo kuro dalis pasaulio kuro balanse sparčiai didėjo iki 1973 (sudarė apie 50 %), vėliau stabilizavosi apie 43–44 %. Spartų naftos produktų paklausos didėjimą pasaulyje lydėjo energetinės krizės. 2001 kuro gavyba Azijos šalyse sudarė 36,4 % pasaulio kuro gavybos, Šiaurės Amerikoje – 24,4 %, Europoje – 22,4 %, Afrikoje – 8,0 %, Pietų Amerikoje – 5,7 %, Australijoje ir Okeanijoje – 3,1 %. Daugiausia išgavo Jungtinės Amerikos Valstijos – 17,5 % pasaulio kuro gavybos, Rusija – 11,5 %, Kinija – 9,2 %, Saudo Arabija – 5,7 %, Kanada – 3,9 % (2 lentelė). 2001 buvo eksportuota 610 mln. tonų (arba 18,3 % viso išgauto) kietojo kuro. Daugiausia kietojo kuro eksportavo Australija – 173,7 mln. tonų (arba 28,5 % viso pasaulyje eksportuoto kietojo kuro; daugiausia į Japoniją, Pietų Korėją, Indiją), Kinija – 77,7 mln. tonų (12,7 %; į Pietų Korėją, Japoniją), Pietų Afrikos Respublika – 62,2 mln. tonų (11,3 %; į Didžiąją Britaniją, Olandiją, Ispaniją, Izraelį), Indonezija – 66,3 mln. tonų (10,9 %; į Japoniją, Pietų Korėją, Indiją). 2001 pasaulyje žaliavinės naftos eksportuota 1894 mln. tonų (56,5 % išgauto kiekio), gamtinių dujų – 653,1 mln. kubinių metrų (25,6 % išgauto kiekio). Daugiausia žaliavinės naftos eksportavo Saudo Arabija – 302,9 mln. tonų (16,0 % pasaulio naftos eksporto; daugiausia į Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją, Pietų Korėją, Indiją), Rusija – 162,0 mln. tonų (8,6 %; į Vokietiją, Italiją, Lenkiją, Baltarusiją), Norvegija – 147,5 mln. tonų (7,8 %; į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Prancūziją, Jungtines Amerikos Valstijas), Iranas – 118,9 mln. tonų (6,3 %; į Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją, Indiją, Kiniją), Venesuela – 103,3 mln. tonų (5,4 %; į Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą), Nigerija – 101,0 mln. tonų (5,3 %; į Jungtines Amerikos Valstijas, Ispaniją, Braziliją). Branduolinio kuro – urano – gavyba dėl Šaltojo karo per 20 a. 8 dešimtmetį padidėjo 2,35 karto, vėliau šiek tiek sumažėjo ir stabilizavosi apie 36 000–38 000 tonų. 2001 daugiausia urano išgavo Kanada – 33,0 % pasaulyje išgauto kiekio, Australija – 20,3 %, Pietų Afrikos Respublika – 8,2 %, Rusija – 8,1 %, Nigeris – 7,7 %, Kazachija – 5,6 %, Uzbekija – 5,1 %, Jungtinės Amerikos Valstijos – 2,7 % ir Ukraina – 2,4 % (3 lentelė). Malkų ir medienos atliekų paruošimo mastas 1980–2001 padidėjo nuo apie 1,6 mlrd. kubinių metrų iki apie 2,5 mlrd. kubinių metrų. Daugiausia šio kuro paruošė Indija – 15,4 % pasaulinio kiekio, Kinija – 10,6 %, Brazilija – 7,4 %. Cukranendres auginančios šalys 2001 paruošė 318 mln. tonų cukranendrių išspaudų.
1
2
3
* 1971 duomenys
LIETUVOJE 2004 iškasta apie 368 000 tonų durpių, išgauta apie 302 000 tonų naftos, paruošta kurui apie 2 mln. kubinių metrų malkų ir medienos atliekų. Lietuvos kuro eksportą sudaro naftos produktai, durpės ir malkos bei medienos atliekos. 2004 buvo eksportuota 6 263 000 tonų naftos alyvos (į Šveicariją – 1 594 000 tonų, Olandiją – 980 000 tonų, Latviją – 732 000 tonų, Jungtines Amerikos Valstijas – 571 000 tonų, Estiją – 492 000 tonų, Lenkiją – 331 000 tonų, Prancūziją – 322 000 tonų), 421 000 tonų durpių (į Vokietiją – 131 000 tonų, Italiją – 70 000 tonų, Čekiją ir Prancūziją – po 32 000 tonų, Lenkiją – 30 000 tonų, Ispaniją – 21 000 tonų, Olandiją – 13 000 tonų), 266 000 tonų angliavandenilių (į Lenkiją – 249 000 tonų, Latviją – 12 000 tonų), 174 000 tonų malkų, pjuvenų ir medienos atliekų (į Daniją – 74 000 tonų, Švediją – 70 000 tonų, Latviją – 9000 tonų, Vokietiją – 7000 tonų, Norvegiją – 6000 tonų), 52 000 tonų naftos bitumo (į Estiją – 31 000 tonų, Švediją – 4000 tonų, Latviją – 3000 tonų). Kuro pramonės didžiausia įmonė – ORLEN Lietuva.
L: Energy Statistics Yearbook 2001 New York 2004.
2687