Kursko sritis

Kùrsko srits (Kurskaja oblast) yra Rusijos europinės dalies vidurinėje dalyje; vakaruose ribojasi su Ukraina. Plotas 29 800 km². 1,21 mln. gyventojų (2005). Centras – Kurskas (409 400 gyventojų, 2005). Kiti didesni miestai (tūkst. gyventojų, 2005): Železnogorskas (97,9), Kurčiatovas (47,3), Lgovas (23,3). Miesto gyventojų 61,2 % (2001). Gyventojų vidutinis tankis 42 žm./km². Kursko sritis suskirstyta į 28 rajonus. Sritis įkurta 1934.

Kursko sritis užima Vidurio Rusijos aukštumos pietvakarinę dalį (aukštis iki 275 m); reljefas erozinis, labai išraižytas griovų ir raguvų. Žemyninis vidutinių platumų klimatas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūa –8 ^oC, liepos 19 ^oC. Per metus iškrinta apie 500 mm kritulių. Didžiausios upės: Seimas su intakais (Svapa, Tuskariu, Psiolu), Oskolas, Timas, Kšena. Kursko sritis yra miškastepių zonoje. Miškai užima apie 5 % teritorijos. Centrinis Juodžemių biosferos rezervatas.

Srityje kasama (Kursko magnetinė anomalija) ir sodrinama geležies rūda. Yra fosforitų, kreidos, molio telkinių. Kursko atominė elektrinė (galia 2000 megavatų). Metalo apdirbimo, mašinų (presų, žemės ūkio ir maisto pramonės mašinų, elektrotechnikos gaminių), chemijos (vamzdžių ir jų priedų iš termoplasto, cheminio pluošto ir siūlų, gumos techninių gaminių, farmacijos) ir naftos chemijos, statybinių medžiagų, tekstilės (trikotažo, kanapių pluošto apdirbimo), siuvimo, maisto (malimo, cukraus) pramonė. Žemės ūkio svarbiausia šaka – žemdirbystė. Auginama rugiai, kviečiai, miežiai, cukriniai runkeliai, bulvės, daržovės. Sodininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, avys. Paukštininkystė. Per Kursko sritį eina Maskvos–Simferopolio (Ukraina) geležinkeliai ir plentas.