Kurt Hintze

Hintze Kurt (Kurtas Hncė) 1901 10 08Fehrbellin (Brandenburgas) 1944 11 13Katowice, nacių Vokietijos veikėjas, 1944 04 04–09 15 Lietuvos generalinės srities SS ir policijos vadas.

Veikla Vokietijoje

Gimė laikrodininko šeimoje. 1928 09 01 įstojo į Nacionalsocialistų partiją ir SA. 1931 07 18–1932 09 09 SA 7‑ojo pulko 8‑osios kuopos vadas (gavo SA šturmfiurerio, vėliau šturmbanfiurerio laipsnį). 1932 09–1933 12 vadovavo V/39‑ajam SA pulkui, iki 1934 09 – Reicho vadų mokyklos Miunchene padaliniui, 1934 11–1936 11 – SA 7‑ajai brigadai (nuo 1934 11 09 SA oberšturmbanfiureris, nuo 1935 04 20 – štandartenfiureris, nuo 1935 11 09 – oberfiureris). A. Hitlerio įsakymu atleistas iš brigados vado pareigų ir komandiruotas Vokiečių darbo fronto (Deutsche Arbeitsfront, DAF) žinion. 1932 04–1934 11 Reichstago deputatas (atstovavo Kölno-Aacheno apygardai). 1937 07 01 perėjo į SS (gavo SS oberfiurerio laipsnį), 1937 09 22–1940 02 01 vadovavo SS 11‑ajai apygardai. 1939 11 komandiruotas į Lenkiją kaip SS ir savisaugos (Selbstschutz) vadas. Iki 1941 01 13 vadovavo SS 41‑ajai apygardai. 1940 09 05 savanoriu užsirašė į SS kovinius dalinius (Waffen-SS), sėkmingai vadovavo tiekimo vilkstinei. 1941 01–1943 10 dirbo skyriaus vadovu Vokiečių valstybingumo stiprinimo Reicho komisariate (Reichskommissariat fur die Festigung des Deutschen Volkstums, RKFDV; nuo 1942 01 30 SS brigadefiureris). Kaip specialusis SS reichsfiurerio H. Himmlerio atstovas, 1943 10–1944 02 priskirtas prie SS kariuomenės mokymo centro Kurmark (nuo 1944 02 21 policijos generolas majoras).

Karl Hintze

Veikla Lietuvoje

1944 02 K. Hintze buvo paskirtas Ostlando vyresniojo SS ir policijos vado F. Jeckelno žinion, jį trumpai pavadavo. 1944 04 04–09 15 Lietuvos generalinės srities SS ir policijos vadas. Aktyviai prisidėjo prie Lietuvos vietinės rinktinės likvidavimo: 1944 05 05 pasirašė draudimą lietuvių policijos pareigūnams stoti į rinktinę, 05 15 SS ir policijos vado būstinėje kartu su F. Jeckelnu dalyvavo suimant rinktinės vadą P. Plechavičių ir štabo viršininką O. Urboną. Laikraštyje Ateitis 06 24 paskelbė šmeižikišką straipsnį Teisybė apie Vietinę rinktinę. Paskutinėmis buvimo Lietuvoje dienomis išleido labai griežtą įsakymą, nukreiptą prieš lietuvių partizanus: buvo reikalaujama šaudyti vietoje kiekvieną sutiktą ginkluotą lietuvį.

Išvykęs iš Lietuvos K. Hintze buvo paskirtas Katowicų tvirtovės įgulos Reicho komisaru. Žuvo per SSRS aviacijos antskrydį.

L: S. Raštikis Kovose dėl Lietuvos II d. Vilnius 1990; P. Stankeras Aukščiausioji vokiečių SS ir policijos vadovybė Lietuvos generalinėje srityje 1941–1944 metais / Genocidas ir rezistencija Vilnius 2001 Nr. 2(10), Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare Vilnius 2008.

458