Kušãnų karalỹstė, senovės valstybė dabartinio Pakistano dalyje ir Šiaurės Indijoje.
Istorija
Manoma, susikūrė 1 a. pr. Kr.–1 a. po Kr. sandūroje, suirus Graikų–baktrų karalystei (jos vietoje susikūrė kelios kunigaikštystės, kurių viena tapo Kušanų karalystės branduoliu). Centras ilgą laiką buvo Purušapura (dabar Pešavaras).
Valdant Kaniškai (apie 78–apie 101) Kušanų karalystė pasiekė didžiausią galią – apėmė didesniąją Vidurinės Azijos, Afganistano, Pakistano, Šiaurės Indijos ir, spėjama, Sindziango (Kinijos Turkestano) dalį. Kušanų karalystė buvo viena iš keturių galingiausių (greta Romos, Partų karalystės ir Hanų dinastijos laikotarpio Kinijos) tų laikų valstybių. Per Kušanų karalystę ėjo Didysis šilko kelias.
Kušanų karalystėje susiklostė svarbūs budizmo meno bruožai (pirmą kartą žmogaus pavidalu imta vaizduoti Budą), per ją budizmas iš Indijos paplito Vidurinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. 4 a. Kušanų karalystė suiro į smulkias valstybėles.
Architektūra ir dailė
Architektūra ir dailė Kušanų karalystėje klostėsi veikiami įvairių vietinių mokyklų (Gandharos skulptūros mokykla, Mathuros skulptūros mokykla) ir religijų, daugiausia budizmo ir zoroastrizmo.
Kušanų karalystės šiaurinėje dalyje (centras Gandhara) vyravo helenistinė pakraipa, plėtota čia dirbusių romėnų meistrų, Kušanų karalystės pietuose (centras Mathura) tęstos senovės Indijos tradicijos. Iš nedegtų plytų ir akmens buvo statomi monumentalūs įtvirtinti miestai su stačiakampiais gatvių kvartalais, tvirtovės, gyvenvietės, rūmai, šventyklos. Taksiloje, Pešavare (dabartinis Pakistanas), Bagrame, Hade (dabartinis Afganistanas), Toprak-Kaloje, Kara Tepėje, Airtame, Halčajane (dabartinė Uzbekija) išliko zoroastristų ir budistų šventyklų, vienuolynų, stupų, rūmų ir tvirtovių, jų griuvėsių (Dharmaraikos stupa, 2 a., Taksila; budistų šventykla, 3–4 a., senovės Termezas, dabartinė Uzbekija).
Plėtota akmens, metalo ir terakotos skulptūra – statulos (valdovo Kaniškos figūra, 2 a., Mathura), iškilõs plastikos reljefai (karnizas Nusilenkimas Budai, 3–4 a.), architektūros detalės, smulkioji plastika. Valdovų ir dievybių atvaizduose (Saulės dievas, 3–4 a.), buitinės ir religinės tematikos kūriniuose ryšku helenistinės tradicijos, aptakūs siluetai, minkšta modeliuotė.
Sienų tapybai būdinga Vidurinės Azijos ir Indijos įtaka; vyravo valdovų gyvenimo, religinės ir buitinės tematika, šviesių ir ryškių spalvų koloritas (Toprak-Kalos miesto rūmų, 1 a. pr. Kr.–4 a., Mirano budistų vienuolyno, Rytų Turkestanas, dabartinė Kinija, 3–4 a., sienų tapyba).
Juvelyrikai ir metalo dirbiniams (bronziniai indai, auksiniai ir sidabriniai dubenys, taurės) įtaką darė skitų žvėrinio stiliaus dirbiniai, jie buvo dekoruojami geometriniais ir augaliniais ornamentais, mitologiniais ir buitiniais vaizdais, raižymu, filigranu, inkrustavimu brangiais ir pusbrangiais akmenimis.
Gausiai išlikusiose monetose aptakia helenistine maniera vaizduotos graikų, hinduistų ir persų dievybės, valdovai.
L: History of Civilizations of Central Asia vol. 2–3 Paris 1996.
2972