Kuveto dail
Failakos saloje išliko trečio tūkstantmečio prieš Kristų žalvarinių statulėlių, apvalių antspaudų, 4–3 a. pr. Kr. keramikos. 7 a. Kuveitą užkariavus arabams šalyje pradėtas kurti islamo menas. Plėtota ornamentinė dailė. Pastatai dekoruoti stiuko, marmuro dirbiniais, plėtota sienų tapyba, mozaika. 18–19 a. dailei įtakos turėjo Europos menas. Liaudies dailei būdinga medžio drožiniai, papuošalai iš spalvoto stiklo ir turkio. Nuo 1936 Kuveito valdžios institucijos skatino menininkų tobulinimąsi užsienio šalyse, jiems buvo suteikiamos stipendijos (pirmasis – dailininkas M. Dossari, 1921–56). Dalis menininkų stažavo Kaire, Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kūryboje taikė naujus dailės principus. 5–6 dešimtmetyje plito įvairios modernizmo kryptys (didelę įtaką turėjo siurrealizmas), vyravo figūrinė dailė, peizažai, natiurmortai. Kurta kaligrafija. 1950–60 klostėsi profesionalioji dailė (vieni pirmųjų jos atstovų – tapytojai A. A. Achachas, K. Katonas). 1959 surengta pirmoji modernaus meno paroda, po jos 1960 susikūrė Laisvųjų salonas (al Marsam al hur), globojamas Kuveito švietimo ministerijos. Jo nariai rengė dailininkų kursus, diskutavo kultūros ir meno klausimais (žinomiausi – skulptorius ir tapytojas S. Muhammadas, g. 1943, I. Sakeras, 1940–2000). Nuo 1961 dailininkams suteikiamas valstybinis išlaikymas. 1957 Kuveite įkurtas Nacionalinis muziejus. 9 dešimtmetyje dailė buvo susijusi su politinėmis realijomis (1990 Irako okupacija), 10 dešimtmetyje kelti su islamu ir moterų teisių problemomis susiję klausimai. 20 a. antros pusės žymesni dailininkai: tapytojai (H. Chazaalis, g. 1951, A. Bunasis, g. 1975, G. Alkandari, g. 1969), skulptoriai (I. Sakeras, F. Al Abbaras, g. 1946), kaligrafai (A. Albadahi, M. Ben Nachi, F. al Ali).
2271
Kuveito kultūra
Kuveito konstitucinė santvarka