Kvebèkas (angl. Quebec, pranc. Québec), miestas Kanados pietryčiuose, į šiaurės rytus nuo Montréalio, Šventojo Lauryno upės estuarijos kairiajame krante; Kvebeko provincijos centras.

Plotas 453 km2. 542 700 gyventojų (2018; aglomeracijoje 705 100 gyventojų).

2016 gyventojų surašymo duomenimis, 91,8 % Kvebeko miesto gyventojų gimtoji kalba –prancūzų (kanadiečiai prancūzai).

Per Kvebeką eina Transkanados greitkelis (Saint John’sas–Viktorija). Keleivių ir prekybos uostas (metinė krovinių apyvarta 27,6 mln. t, 2018); išvežama naftos produktai, geležies rūda, metalo laužas, granitas, mediena, laikraštinis popierius, grūdai. Tarp Kvebeko ir Léviso (miestas dešiniajame krante, priešais Kvebeką) kursuoja keltai. Jeano‑Lesage’o tarptautinis oro uostas (į pietvakarius nuo Kvebeko miesto centro).

Per Šventojo Lauryno upę eina Kvebeko (ilgis 987 m, plotis 29 m – plačiausias gembinis tiltas pasaulyje, pastatytas 1917) ir Pierreʼo Laporte’o (ilgis 1 041 m, tarpatramis 667,5 m – ilgiausias kabamojo tilto tarpatramis Kanadoje) tiltai.

Naftos perdirbimas, laivų statyba, metalo ir medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, poligrafijos, chemijos ir farmacijos, moderniųjų technologijų (lazerių, optinio pluošto), odos ir avalynės, tekstilės, siuvimo, maisto (malimo, tabako) ir gėrimų pramonė.

Turizmas; prie Kvebeko yra žiemos slidinėjimo centrai, Duchesnay turizmo centras. Kasmetinis žiemos karnavalas. Lavalio (įkurtas 1663; seniausias Kanadoje) universitetas. Kvebeko, Civilizacijos, Amerikos prancūzų muziejai. Teatrai. Mūšio lauko parkas (1759 mūšiui Abrahamo laukuose atminti, įkurtas 1908).

8 km į šiaurę nuo Kvebeko yra Wendake’o indėnų rezervacija (plotas apie 1,5 km2, 2134 gyventojai; 2016 surašymo duomenys); anklavas miesto teritorijoje.

2271

Architektūra

viešbutis Château Frontenac Kvebeke (1895, architektas B. Price’as)

Kvebeko žemutinė dalis – stačiakampio plano, su siauromis vingiuotomis gatvelėmis, apjuosta gynybinėmis sienomis (1832), joje esantis senamiestis – Pasaulio paveldo paminklas (nuo 1985), aukštutinė dalis – naujamiestis. Dievo Motinos Užtarėjos (1650) ir Dievo Motinos Pergalingosios (pradėta 1687, architektas C. Baillifas, baigė architektas J.‑B. Maillou, 1759 po gaisro perstatyta) bažnyčios, Švenčiausiosios Trejybės katedra (1804), kolonijinio stiliaus Šv. Uršulės vienuolynas (1641, 1650 po gaisro perstatytas). Ligoninės pastatas (1674), gyvenamieji namai (17–19 a.), eklektiniai Lavalio universiteto (1852) ir Parlamento (1886) rūmai, neorenesansinis viešbutis Château Frontenac (1895, architektas B. Price’as), gembinis tiltas (1917) per Šventojo Lauryno upę. Teatrai: Kapitolijaus (1903) ir Didysis (1971).

2271

Istorija

Kvebekas, kurį 1608 įkūrė prancūzų tyrinėtojas S. de Champlainas, netrukus tapo svarbiu uostu, 1663 – Naujosios Prancūzijos kolonijos administraciniu centru. 1629–32 valdytas anglų. Po kelių nesėkmingų bandymų (1690, 1711) 1759 užimtas britų, nuo 1763 Didžiosios Britanijos valda.

Nuo 1791 – Žemutinės Kanados kolonijos, kuri susikūrus Kanados dominijai (1867) tapo Kvebeko provincija, sostinė. 1832 Kvebekas (dabartinis Senamiestis, arba Žemutinis miestas) apjuostas gynybine siena.

19 a. antroje pusėje–20 a. išaugo Naujamiestis, arba Aukštutinis miestas. 1832 Kvebekas gavo miesto teises. Per II pasaulinį karą 1943 ir 1944 čia vyko Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento F. D. Roosevelto ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko W. L. S. Churchillio pasitarimai (Kvebeko konferencijos).

20 a. antroje pusėje Kvebekas toliau plėtėsi, daug jo gyventojų išsikėlė į priemiesčius. 2002 prie Kvebeko prijungta dauguma priemiesčių Šventojo Lauryno upės kairiajame krante.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką