Kvèdlinburgo anãlai (lot. Annales Quedlinburgenses), 11 a. istorinis šaltinis. Parašyti vokiečių (saksų) 1008–30 (1016–20 veikiausiai nebuvo rašomi) lotynų kalba Kvedlinburgo Šv. Servacijaus moterų vienuolyne.
Analuose iš pradžių dėstoma visuotinė istorija (daugiausia Šventosios Romos imperijos), nuo 985 prasideda autoriaus informacija (daugiausia apie Saksoniją), nuo 993 – jo, kaip amžininko, pasakojimas.
1009 įraše, kuriame aprašoma misionieriaus vyskupo Brunono (Bonifaco) mirtis (1009), pirmą kartą rašytiniame istorijos šaltinyje minima Lietuva – nurodoma, kad Brunonas su krikšto misija į prūsų žemes vyko iš Lenkijos ir buvo nužudytas Lietuvos (Litua) ir Rusios (Ruscia) pasienyje. Istoriografijoje paplito dvi šio teiginio versijos. Kai kurie vokiečių tyrinėtojai teigia, kad turėtų būti ne Ruscia, o Pruscia (Prūsa). Kalbininko Z. Zinkevičiaus nuomone, baltų genties vado Netimero ir jo brolio Zebedeno, pas kuriuos viešėjo Brunonas ir čia buvo nužudytas, vardai prūsiški. Istorikas E. Gudavičius nustatė, kad Brunonas iš pradžių lankėsi Kijevo Rusioje ir čia sužinojo apie pagonių baltų gentis, vėliau atvyko į Lenkiją, iš jos – krikštyti baltų; pasak jo, atvyko į kažkurią Lietuvos sritį ir čia buvo pagonių nužudytas. Pagal istorinę tradiciją, Brunonas žuvo pietinių jotvingių ir prūsų žemių paribyje, netoli Lėciaus (dabar Giżycko); šio įvykio atminimui 1909 pastatytas geležinis kryžius.
Kvedlinburgo analų 16 a. nuorašo fragmentas, kuriame minimas Lietuvos vardas (Saksonijos žemės, valstybės ir universiteto biblioteka Dresdene)
Išliko vienintelis 16 a. antros pusės raštininko Georgo Fabricijaus padarytas Kvedlinburgo analų nuorašas. Saugomas Saksonijos žemės, valstybės ir universiteto bibliotekoje Dresdene, Georgo Heinricho Pertzo paskelbtas leidinyje Monumenta Germaniae historica (t. 3 1838), vertimas į vokiečių kalbą – 1862 Berlyne.
2271