kviečia, kultūriniai žemės ūkio augalai. Pagal somatinių ląstelių chromosomų kiekį kviečiai skirstomi į diploidinius (su 14 chromosomų, pvz., vienagrūdžiai kviečiai), tetraploidinius (su 28 chromosomomis, pvz., šiurkštieji, kietieji, dvigrūdžiai kviečiai) ir heksaploidinius (su 42 chromosomomis, pvz., spelta, minkštieji, tankiavarpiai kviečiai). Auginami grūdams beveik visuose žemynuose, plačiausiai – paprastieji kviečiai (minkštieji kviečiai) ir kietieji kviečiai. Būdingiausias visų skirtingų kviečių rūšių požymis yra specifinės struktūros varpos. Dažniausiai jų yra tiek pat, kiek ir produktyvių stiebų. Rūšims, veislėms apibūdinti naudojami varietetai. Jie skiriami pagal augalo morfologinius požymius: varpos akuotumą, varpažvynių plaukuotumą, varpos tankumą, varpos, grūdų ir akuotų spalvą. Dažniau pasitaikantys minkštųjų kviečių varietetai yra: lutescens, erythrospermum, ferrugineum, milturum, albidum, velutinum, kietųjų kviečių – melanopus, hordeiforme, leucurum, apulicum.

kviečių laukas

kviečių daigai

Yra du žieminių kviečių aktyvios vegetacijos laikotarpiai: rudens (45–50 d.) ir pavasario–vasaros (75–100 d.). Vasarinių kviečių vegetacija trunka 80–100 dienų. Pasėti kviečių grūdai gali dygti ne žemesnėje kaip 1–2 °C temperatūroje. Optimali dygimo temperatūra yra 12–15 °C, augimo ir vystymosi 16–22 °C, grūdų brendimo 22–25 °C. Atsparių šalčiui veislių kviečiai žiemą pakelia iki –20 °C, kartais –30 °C, vasariniai daigai iki –8 °C temperatūrą. Gausiausiai dera juodžemiuose. Dažniausiai kviečiai sėjami pūdyme po ankštinių, kukurūzų, saulėgrąžų, bulvių, daugiamečių žolių. Pavasarį pasėliai akėjami, purškiami fungicidais, herbicidais. Svarbiausios kviečių ligos yra geltonosios javų ir rudosios kviečių rūdys, septoriozė, fuzariozė, kūlės, miltligė, kenkėjai – grūdinis pelėdgalvis, heseninė muselė, žaliaakė muselė, švedinė muselė, javinis pjūklelis. Nuo ligų ir kenkėjų naudojamos agrocheminės ir cheminės priemonės.

Kviečiai auginami visame pasaulyje, ypač vidutinio klimato kraštuose. Svarbiausi kviečių auginimo regionai yra: Rusija, Ukraina, Kazachija, Europos zona (Vengrijos lyguma, Dunojaus baseino šalys, Vakarų Europa, Viduržemio jūros baseino šalys); Šiaurės Pakistanas ir Indija; Vidurinė ir Šiaurės Kinija; Pietryčių Australija; Pietų Amerika (Argentina, Čilė); Šiaurės Amerika (Kanada, Jungtinės Amerikos Valstijos). 2018 pasaulyje buvo 214,3 mln. ha kviečių pasėlių, vidutinis derlingumas 3,43 t/ha, derlius 734,05 mln. tonų. 2020 pasaulio kviečių derlius buvo 761 mln. t, daugiausia kviečių grūdų užaugino Kinija (134,2 mln. t), Indija (107,6 mln. t), Rusija (85,9 mln. t), Jungtinės Amerikos Valstijos (49,7 mln. t), Kanada (35,2 mln. t), Prancūzija (30,1 mln. t), Pakistanas (25,2 mln. t), Ukraina (24,9 mln. t), Vokietija (22,2 mln. t), Turkija (20,5 mln. t). Pagrindiniai kviečių eksportuotojai 2017/2018 buvo Rusija (33 mln. t), Jungtinės Amerikos Valstijos (27,3 mln. t), Kanada (22 mln. t), Australija (22 mln. t), Ukraina (17,3 mln. t); importuotojai – Indonezija (10,5 mln. t), Egiptas (10,2 mln. t), Alžyras (8 mln. t), Italija (7,4 mln. t), Bangladešas (6,9 mln. t).

purškiamas kviečių pasėlių laukas

kviečių grūdų perdirbimo produktai: kviečių gemalų miltai, kviečių sėlenos, manų kruopos, kietųjų kviečių miltai (kvietiniai miltai)

Oro temperatūra, dirvožemio drėgmė, apšvietimas, maisto medžiagos lemia sausųjų medžiagų kaupimąsi kviečių šaknyse, stiebuose, lapuose, varpose, grūduose. Kviečių grūdai maistingi, kaloringi, turi daug baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, fermentų, mineralinių medžiagų. Kviečių grūdai perdirbami į miltus, kruopas ir kitus maisto produktus. Grūdai, sėlenos ir kitos malimo atliekos yra vertingi koncentruotieji pašarai, kombinuotųjų pašarų pramonės žaliava. Šiaudai yra stambusis pašaras; jie naudojami kraikui, popieriaus, kartono, krepšių gamyboje. Pagal paskirtį kviečių grūdai skirstomi į duoninius, makaroninius, konditerinius, techninius ir pašarinius. Grūdai vertinami pagal 1000 grūdų masę, tūrio masę, stikliškumą, baltymingumą, glitimo kiekį ir kokybę, miltų išeigą, sedimentacijos rodiklį, kepamąsias savybes, krakmolingumą.

Lietuvoje

Lietuvoje kviečiai, manoma, jau buvo auginami vėlyvojo neolito pabaigoje (2000–1700 m. prieš Kristų). 1–13 a. piliakalnių (Apuolės, Gabrieliškių, Veliuonos) kasinėjimai rodo, kad be paprastųjų kviečių, buvo paplitę ir dvigrūdžiai, tankiavarpiai kviečiai, spelta. Iki 20 a. pradžios kviečiai daugiausia buvo sėjami dvaruose. Dotnuvos selekcijos stotyje žieminiai kviečiai pradėti selekcionuoti 1923, vasariniai – 1924. Nuo 1956 kviečiai selekcionuojami Žemdirbystės institute. Selekcininkai augina speltą, tankiavarpius, dvigrūdžius, šiurkščiuosius kviečius. Lietuvoje buvo auginami tik minkštieji kviečiai, dėl klimato kaitos šiltėjant vasaroms pradėti auginti ir kietieji kviečiai. Sukurta minkštųjų kviečių veislių: žieminių – ‘Ada’, ‘Aidas’, ‘Akuotuotieji’, ‘Alma’, ‘Arai’, ‘Dotnuvos 458’, ‘Lina’, ‘Milda’, ‘Mūras’, ‘Pergalė’, ‘Raudonieji’, ‘Seda’, ‘Širvinta 1’, ‘Tauras’, vasarinių – ‘Garsas’, ‘Gražučiai’.

bręstančių kviečių laukas

Nacionaliniame 2022 metų augalų veislių sąraše įrašyta 97 žieminių ir 58 vasarinių kviečių veislės, iš jų sukurtos Lietuvoje – ‘Ada’, ‘Alma DS’, ‘Kovas DS’, ‘Vikaras DS’, ‘Kena DS’, ‘Gaja DS’, ‘Sedula DS’, ‘Herkus DS’, ‘Minija DS’, ‘Lakaja DS’, ‘Suleva DS’, ‘Silva’, ‘Taurija’, ‘Eldija’, ‘Sarta’, ‘Vaiva’, ‘Ekas’, ‘Semba’ (žieminės). 2021 žieminių kviečių pasėliai užėmė 791,8 tūkst. ha (vidutinis derlingumas 4,8 t/ha, derlius 3782,8 tūkst. t), vasarinių kviečių pasėliai užėmė 158,2 tūkst. ha (vidutinis derlingumas 2,97 t/ha, derlius 466,0 tūkst. t).

1021

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką