Kybártai, miestas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 19 km į vakarus nuo Vilkaviškio, prie Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) sienos; seniūnijos ir parapijos centras. 4461 gyventojas (2020).

Kybartai

Kybartai įsikūrę Lieponos dešiniajame krante. Plentai į Karaliaučių, Kudirkos Naumiestį, Vištytį, geležinkeliai į Kauną, Karaliaučių (Rusijos Federacija). Metalo apdirbimo (bendrovė Kybartų unitas), siuvimo (Kybartų siuvykla) pramonė; malūnas (malami ruginiai miltai) ir grūdų saugykla (bendrovė Jonavos grūdai). Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio ir Kybartų kelio postai, Pagėgių rinktinės Kybartų ir Lieponos užkardos, pataisos namai, meteorologijos stotis. Eucharistinio Išganytojo ir Kybartų jungtinė metodistų bažnyčios. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, poliklinika, vaikų globos namai, specialioji mokykla, K. Donelaičio gimnazija, 2 pagrindinės, pradinė mokyklos, 2 lopšeliai‑darželiai, kultūros centras, biblioteka. Pučiamųjų instrumentų orkestras Kybartai. Paminklas (pastatytas 1977; skulptorius B. Vyšniauskas) I. Levitanui (1860 gimė Kybartuose). Į pietryčius nuo Kybartų yra Virbalgirio draustinis.

Kybartų herbas

Architektūra

Eucharistinio Išganytojo bažnyčia Kybartuose (1928, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis)

Sinagoga (1870), Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (1928, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis), viduje – altorius su skulptūrine Nukryžiuotojo grupe (skulptorius B. Pundzius, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis).

2271

Istorija

Kybartų kaimą (minimas 1561) įkūrė karalienė Bona Sforza. 1598 dalis kaimo buvo užrašyta Virbalio bažnyčiai. Kybartai pradėjo sparčiai plėstis 1861 nutiesus Kauno–Virbalio geležinkelį ir ties Kybartais pastačius geležinkelio stotį. Veikė ligoninė, vaistinė, būdavo dideli turgūs. Lietuvių spaudos draudimo metais per Kybartus buvo gabenama spauda iš Prūsijos; apylinkėse ją platino J. Jasinskas, broliai J. ir V. Grybai, J. Kvasauskas ir kiti knygnešiai. 1870 Kybartuose pastatyta sinagoga, 1883 – mechanikos gamykla. 1899 buvo plytinė, kaulamilčių gamykla, veikė fotoateljė. 1906 įsteigta privati progimnazija (nuo 1912 gimnazija), 1923 pertvarkyta į komercijos mokyklą. Kybartai nukentėjo per I pasaulinį karą. Po jo greitai atsistatė ir išsiplėtė, 1919 gavo miesto teises. 1919 Žiburio draugija įkūrė mokyklą (vėliau išaugo į gimnaziją). Veikė lietuvių, vokiečių, žydų mokyklos, liaudies universitetai, 1928 pastatyta bažnyčia.

Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė Kybartuose (1870, 1935 atstatyta)

Kybartai nukentėjo per II pasaulinį karą. 1941 vasarą nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu dauguma Kybartų žydų vyrų sušaudyti Kybartų kaime (šalia miesto), dauguma moterų rudenį – prie Virbalio. Sovietinės okupacijos metais (po II pasaulinio karo) apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai, iki 1950 Kybartai buvo valsčiaus, 1950–59 rajono, vėliau apylinkės centras. 1998 atkurtas Kybartų herbas. 1887 Kybartuose gimė pedagogas A. Iešmanta, 1892 – botanikas V. Vilkaitis.

1897 buvo 2707, 1923 – 6000, 1959 – 6244, 1970 – 6430, 1989 – 7064, 2001 – 6556, 2011 – 5631 gyventojas.

1303

972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką