labdarýbė, filantròpija, labdaros davimas. Atsirado klostantis turtinei nelygybei.

Antikos laikais, daugiausia Senovės Romoje, tapo valdančiųjų sluoksnių politikos (siekiant patraukti į savo pusę kitus piliečius) dalimi. Labdarybės nuostatos buvo suformuluotos judaizme, krikščionybėje, islame.

Viduriniais amžiais susikūrė pirmosios religinės labdaros organizacijos (Maltos ordinas). Labdarybė tapo Bažnyčios veiklos sudėtine dalimi. 18 a., keičiantis Vakarų Europos visuomenės sandarai, pačiai visuomenei pasaulėjant, prancūzų humanistai (D. Diderot, Ch. L. de Montesquieu, J.‑J. Rousseau ir kiti) išpopuliarino filantropijos terminą. Apšviestojo absoliutizmo laikais labdarybės organizacijos, palaikomos valdžios, itin paplito.

19 a. pabaigoje–20 a. globos ir rūpybos funkcijas perėmus valstybei labdarybės reikšmė sumenko.

Komunistinėse valstybėse labdarybė buvo paskelbta praeities atgyvena, nesuderinama su komunizmo principais ir faktiškai panaikinta. Šiuolaikinėje visuomenėje labdarybės plėtrai didelę įtaką turi valstybės įstatymų politika (mokesčių lengvatos ir kita).

Lietuvoje

Lietuvoje (daugiausia Vilniuje), pasak 15–16 a. istorijos šaltinių, labdarybės dažniausia ėmėsi katalikų ir kitos religinės brolijos, amatininkų cechai (tai buvo numatyta jų įstatatuose; šelpė, gydydavo nuskurdusius, nelaimės ištiktus narius, rengdavo laidotuves). 16 a. Vilniaus, 17 a. Medininkų (Žemaičių) vyskupijoje prie parapijų bažnyčių imta kurti beturčių, elgetų, paliegėlių prieglaudas (vadinamąsias špitoles). 16–18 a. Vilniuje veikė apie 13 įvairių prieglaudų. Psichikos ligoniais rūpinosi vienuoliai bonifratrai (Vilniuje nuo 1635), maro ištiktaisiais – rokitai. Nuo 17 a. labdarybe rūpinosi t. p. vienuolės šaritės. 1775 prieglaudų priežiūrai Abiejų Tautų Respublikoje įsteigtas centrinė institucija – Prieglaudų komisija. 1789–94 prieglaudomis, beturčių, neįgaliųjų globa rūpinosi valstybinės administracinės institucijos – civilinės ir karinės tvarkomosios komisijos. 19 a. pradėjo kurtis labdarybės draugijos. 1808–64 Vilniuje veikė Labdarybės draugija, Kaune 19 a. – Neturtingiesiems globoti draugija.

Labdarybės draugijos Įstatų antraštinis lapas (išleista 1808 Vilniuje; Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Labdarybės draugijos Įstatų antraštinis lapas (išleista 1808 Vilniuje; Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Labdarybės draugijos Instrukcijos vargšų globėjams (išleista 1817 Vilniuje) pirmieji puslapiai (Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Mažturčių draugijos labdaringo vakaro Sankt Peterburge bilietas (1914)

Pieno lašo draugijos Motinos dienos renginys (1938 05 01, Kaunas; prie sienos stovi prezidentas K. Grinius)

19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje lietuvių labdarybės organizacijų buvo Rusijos imperijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose. Per I pasaulinį karą didžiausia labdarybės organizacija buvo Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu labdarybė buvo daugiausia privataus pobūdžio; veikė privačios draugijos: Šv. Vincento à Paulo (nuo 19 a. pirmos pusės), Pieno lašo draugija, Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga; valstybė ir savivaldybės teikė palyginti nedidelę paramą. Dauguma labdarybės draugijų rūpinosi katalikų kunigai, kitų konfesijų dvasininkai, savo tautiečiams paramą teikė žydų ir kitos tautinės bendruomenės. 1926–40 veikęs Caritas koordinavo įvairių katalikų labdarybės organizacijų veiklą, 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, jo veikla uždrausta. Per Caritas, kitas labdarybės organizacijas ir užsienio labdarybės draugijų ar asmenų iniciatyva 20 a. 10 dešimtmetyje daugeliui Lietuvos žmonių buvo suteikta parama drabužiais, vaistais, maistu.

Išeivijos, daugiausia Jungtinių Amerikos Valstijų, lietuvių pastangomis buvo nemokamai operuojami Lietuvos ligoniai, nupirkta medicininės įrangos, įkurta fondų gydymo programoms, Lietuvos gydytojų stažuotėms užsienyje finansuoti.

20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje didesnę socialinę paramą nei 20 a. 3–4 dešimtmetyje per valstybinę socialinės globos sistemą teikia Lietuvos valstybė ir savivaldybės, veikia senelių, kūdikių ir vaikų, t. p. nakvynės namai benamiams, kitos įstaigos.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką